Gavome skaitytojo laišką: „Šį laišką paskatino parašyti Andriaus Tapino „Facebook“ paskyroje pasidalinta, jo manymu, nekorektiška V. Matijošaičio nuotrauka iš Vasario 16-osios minėjimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur nepagailėjo kritikos, o po jos, Kauno meras V. Matijošaitis atsiprašė visų už ne vietoje ir ne laiku pakeltą nykštį.
Nors Vasario 16-osios minėjimas Ukmergėje paliko gerus įspūdžius ir prisiminimus, vis tik liko kartėlis, dėl mūsų rajono mero elgesio su susirinkusiais prie paminklo švęsti kraštiečiais, bei svečiais.
Kalbu apie mero kalbą ir bandymą manipuliuoti žmonėmis minint mūsų Valstybei šventą datą. Pasikartojantys prašymai, paploti, susikabinti rankomis, apsikabinti, ne tik šiame renginyje, atrodo tarsi nekalti žaidimai, tačiau mano manymu tai tik gudrus, išmoktas manipuliavimas žmonėmis.
Ir kodėl taip yra? Pradėsiu nuo to, kad žmonių elgesio valdymas – viena iš pagrindinių išrinktų politikų užduočių arba norų. Tačiau, reikia suprasti, kad valstybę sukuria jos piliečiai, siekdami suderinti savo pačių interesus. Tuo pačiu politinė valdžia įgyja savo asmeninius interesus, ir jos svarbiausia užduotimi tampa valdyti tuos, kurie ją išrinko, kad būtų užtikrintas paprasčiausias asmeninis saugumas ateityje.
Noamas Chomskis – Masačiuseto technologijų instituto kalbotyros profesorius, lingvistas, filosofas, visuomenės veikėjas, knygų autorius ir politikos analitikas sudarė „10 manipuliavimo būdų“ sąrašą, kurį naudoja politikai, kiti suinteresuoti asmenys siekiantys valdyti žmonių mases.
Neišsiplėsiu su visais dešimt, tačiau kaip pavyzdį pacituosiu vieną iš jų, tai – Bendrauti su liaudimi kaip su mažais vaikais.
Daugelyje propagandinių išstojimų, skirtų plačiajai auditorijai, naudojami tokie argumentai, personažai, žodžiai ir intonacijos, lyg jie būtų skirti mokyklinio amžiaus vaikams. Kuo labiau kas nors bando suklaidinti klausantįjį, tuo labiau jis stengiasi naudoti infantilišką kalbą. Kodėl?
Jeigu kažkas kreipiasi į žmogų taip, lyg jam būtų 12 ar mažiau metų, tai įtaigumo dėka didelė tikimybė, kad to žmogaus atsakomojoje reakcijoje nebus kritinio išgirstų žodžių įvertinimo, kas būdinga 12-os metų ir jaunesniems vaikams.
Noriu pateikti pavyzdį. Pasitikrinkime, tie kas dalyvavo renginyje ir klausė mero kalbos, ar atsimena apie ką jis kalbėjo? Esu tikras, kad 90 proc. žmonių neatsimena. O jei neatsimeni ką kalbėjo, tai kaip gali vertinti?
Akivaizdžiai naivūs svarstymai ir banalios tiesos politinėje kalboje nutaikytos plačiajai auditorijai, prašymas elgtis kaip darželyje (susikibti rankomis, apsikabinti, paploti) yra ne kas kita, kaip bandymas manipuliuoti rinkėjais ir paveikti jų sąmonę.
Emocinis poveikis yra klasikinis neurolingvistinio programavimo būdas, skirtas tam, kad užblokuotų žmonėse racionalią analizę, galų gale ir apskritai atjungiantis juos nuo kritinio aplink vykstančių procesų apmąstymo bei vertinimo, todėl šis metodas plačiai taikomas politinėje veikloje, naudojant jį kaip vieną iš psichologinio poveikio rinkėjams metodų.
Suprantant kas vyksta, labai nejaukiai pasijaučiau, kai meras paprašė visų aikštėje apsikabinti, dar keisčiau buvo matyti jo „šypsenėlę”, kai susirinkusieji pasimetę bandė vykdyti mero prašymą. Džiaugiuosi, kad tai buvo tik mažuma.
Noriu perspėti žmones būti akylesniems ir nepasiduoti manipuliacijoms, o meras turėtų atsakingai vykdyti savo pareigas ir nepiktnaudžiauti suteikta valdžia. Mero institucija turi būti gerbiama, o meras atstovauti rajoną taip, kad nebūtu gėda, nei mums, nei prieš mūsų svečius.
Ar paseks Kauno mero pavyzdžiu, tegul sprendžia pats rajono vadovas, vadovaudamasis savo vidinėmis nuostatomis”.
E.S.
vilkmerge.lt už šio straipsnio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi straipsnio autoriaus nuomonė.
