Liepos 18 d. švenčiamos pasaulinės aludarių dienos proga „Lietuvos aludarių gildijos” įsteigta Alaus akademija Vilniuje surengė pirmą edukacinį renginį, kurio metu buvo demaskuoti sklandantys mitai apie lietuvišką alų.
„Neatsitiktinai pasirinkome būtent šią temą pirmajam Alaus akademijos renginiui. Mitai apie alų, sklandantys Lietuvoje, kilę dėl alaus amato ir gamybos niuansų neišmanymo. Tai kelia pavojų visai Lietuvos alaus pramonei, nes mūsų aludariai dažnai nepelnytai nuvertinami ar kaltinami išgalvotomis nuodėmėmis”, – sakė „Lietuvos aludarių gildijos” vadovas Saulius Galadauskas.
Pasak aludarių, mitas „alus gaminamas iš miltelių” tikriausiai kilo dėl to, kad sumaltas salyklas išvaizda yra panašus į „miltelius”. Mitas apie „pagreitintą” brandinimą taip pat laužtas iš piršto – visas „Lietuvos aludarių gildijos” daryklų alus yra natūraliai brandinamas nuo 2 iki 4 sav., pridėjus dar savaitę fermentacijos – alaus gamyba nuo virimo iki išpilstymo trunka mažiausiai tris savaites.
Save gerbiantys aludariai niekada nenaudoja jokių fermentacijos ar brandinimo „pagreitinimo” technologijų. Kai kurių, išsiskirti trokštančių daryklų vartojamas reklaminis šūkis „natūraliai brandintas” neturi prasmės, nes visas Lietuvoje gaminamas alus yra brandinamas natūraliai.
Diskusijos apie „gyvą” ir „negyvą” alų taip pat mėgėjiškos – visas pagamintas, bet nepasterizuotas alus yra gyvas, nepriklausomai ar jį gamina mažieji, ar didieji aludariai. Gyvu alumi laikomas tas alus, kuriame po brandinimo, nusodinimo ir filtravimo dar liko gyvų mielių. Toks yra praktiškai visas mūsų baruose parduodamas lietuviškas alus statinėse.
Sustabdyti mielių veikimą galima dviem būdais – mikrofiltruojant arba pasterizuojant. Dažniausiai Lietuvoje pasterizuoto alaus galiojimo laikas yra 4-6 mėn. Jeigu galioja kelis kartus ilgiau (pvz.: importinis alus), vadinasi alus yra žymiai intensyviau pasterizuotas ir jame nelikę „gyvumo” bei kai kurių skonio savybių.
Renginio metu aludariai kategoriškai pareiškė, kad Alaus gildijos nariai į alų nededa nei konservantų, nei jokių kitų sintetinių priedų ar medžiagų.
„Jokių cheminių priedų į alų dėti neleidžia Lietuvoje galiojantis Alaus gamybos reglamentas – pagrindinis alaus gamybos dokumentas. Ar laikomasi reglamento griežtai tikrina Žemės ūkio ministerija, o už jo nesilaikymą numatytos sankcijos, o kai kuriais atvejais galima netgi prarasti alaus gamybos licenciją. Alus likęs vienu iš paskutinių maisto produktų, kuriame yra tik natūralios medžiagos”, – pabrėžė Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Degustavo, ar šviežias alus
Renginio metu taip pat vyko akla degustacija, kuri atskleidė, kad vienas svarbiausių alaus skonį veikiančių faktorių – jo šviežumas. Paaiškėjo, kad didžioji dalis Lietuvoje parduodamo importinio alaus nėra šviežias, mat galioja metus ir dar daugiau.
„Toks alus negali būti pilnaverčio skonio, labai gaila, kad kai kurie mūsų alaus mėgėjai save klaidina manydami, kad jei parduotuvėje perka čekišką ar vokišką alų, jis automatiškai bus „geresnis” už lietuvišką. Tai įvaizdžio klausimas. Importinis alus taroje niekada neprilygs savo šviežumu lietuviškam alui”, – vieningai tvirtino renginyje susirinkę aludariai.
Liepos 18 d. pasaulyje minima kaip pasaulinė aludarių diena. Tai Šv. Arnoldo diena, jo teisė ir pareiga danguje užtarti visus aludarius.
Siekdamos išsaugoti Lietuvos aludarystės tradicijas ir skatinti visuomenę pažvelgti į alų, kaip į unikalų kultūrinį paveldą, vasaros pradžioje šalies alaus bendrovės susitelkė į „Lietuvos aludarių gildiją”, kurią sudaro „Gubernija”, „Kalnapilio-Tauro grupė”, „Ragutis”, „Rinkuškiai” ir „Švyturys-Utenos alus”. Alaus akademijos tikslas – šviesti visuomenę alaus gamybos, kultūros, vartojimo klausimais, puoselėti supratimą ir pagarbą lietuviškam alui. Akademiją sudaro vyriausieji gildijai priklausančių bendrovių aludariai.
