Ketvirtadienį rajono Apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje trys ukmergiškiai kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje (trukdymas pasinaudoti rinkimų teise). Į teisiamųjų suolą sėdo 49 metų Vytautas Martyšius, 40-metis Saulius Račickas ir 41 metų Virginijus Sekmokas.
Pirmajame teismo posėdyje rajono Apylinkės prokuroras Šarūnas Šimonis perskaitė kaltinamąjį aktą ir buvo apklausti devyni liudytojai. Kitas teismo posėdis numatytas lapkričio 30 dieną.
Iš kairės – teisiamieji V. Sekmokas, S. Račickas, V. Martyšius.
Mokėjo sutikusiems balsuoti už liberalcentristus
Anksčiau neteistas UAB „Ukstameta“ direktorius V. Martyšius kaltinamas, kad veikdamas bendrai grupėje su S. Račicku ir V. Sekmoku, turėdamas tikslą pasinaudojant bendrininkų pagalba papirkti kuo daugiau žmonių, kurie 2011 metų rinkimuose į Ukmergės rajono savivaldybę balsuotų už sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga) ir reitinguotų sąrašo kandidatus tokia eilės tvarka – 4, 6, 24, 26, 20. Įtariama, kad V. Martyšius vasario 20-27 dienomis S. Račickui davė 100 Lt, V. Sekmokui – 500 Lt, kad šie gautus pinigus mokėtų ar kitais būdais papirktų rinkėjus, kurie sutiks balsuoti už sąrašą Nr. 16. Kaip teigė prokuroras, V. Martyšius, bendrininkams padedant, papirkdamas trukdė asmenims rea-lizuoti savo rinkimų teisę rinkti atstovus į Ukmergės rajono savivaldybę 2011 metų rinkimuose.
Niekur nedirbantis, tris kartus teistas S. Račickas kaltinamas tuo, kad V. Martyšiaus paprašytas ieškojo žmonių, kurie balsuotų už sąrašą Nr. 16, ir jiems atsiskaitė iš šio asmens gautais pinigais – sumokėjo po 5-10 Lt, pirko alaus ir cigarečių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis S. Račickas papirkdamas trukdė penkiems Lietuvos Respublikos piliečiams rea-lizuoti savo teisę rinkti.
Trečias teisiamasis V. Sekmokas į teismo salę buvo atvežtas iš areštinės, kur atlieka bausmę už anksčiau įvykdytą administracinės teisės pažeidimą. Niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir anksčiau šešis kartus teistas V. Sekmokas taip pat kaltinamas tuo, kad V. Martyšiaus paprašytas ieškojo sutiksiančių už pinigus balsuoti žmonių ir rinkėjų balsams pirkti bei atlygį sau pačiam gavo 500 Lt. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. Sekmokas septyniems asmenims mokėjo pinigų, pirko alkoholinių gėrimų ir cigarečių, kad šie balsuotų už sąrašą Nr. 16.
Paskelbus kaltinamąjį aktą V. Martyšius kaltu neprisipažino. Kiti du teisiamieji – S. Račickas ir V. Sekmokas savo kaltę pripažino tik iš dalies.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Asmuo, kuris naudojant psichinę prievartą arba paperkant, arba apgaulės būdu trukdė kitam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Pasirodė tik pusė liudytojų
Liudytojais į teismo posėdį buvo pakviesti trys rajono Policijos komisariato pareigūnai – Vaidas Šereiva, Virgilijus Komičius ir Virgilijus Jankauskas. Taip pat šaukimai išsiųsti keliolikai Ukmergės miesto bei rajono gyventojų, kurie, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, balsavo už atitinkamą atlygį. Pirmajame teismo posėdyje dalyvavo tik pusė liudytojų. Kaip pastebėjo teisėja E. Zarembienė, kai kurie liudytojai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl juos buvo sudėtinga surasti ir įteikti šaukimus. Tačiau, teismo manymu, visi liudytojai yra svarbūs ir jie turi būti išklausyti, todėl bus imamasi priemonių, kad jie atvyktų arba būtų atvesdinti į teismo posėdį.
Pareigūnams teko prisiminti kratas
Rajono Policijos komisariato pareigūnai V. Šereiva, V. Komičius ir V. Jankauskas dalyvavo įtariamųjų V. Martyšiaus ir S. Račicko namuose atliekant kratas bei juos sulaikant. Pirmajame teismo posėdyje dalyvavę V. Komičius ir V. Jankauskas liudijo, jog V. Martyšiaus darbo kabinete, kuris yra jo gyvenamajame name, buvo aptikta dokumentų, panašių į balsavimo biuletenius bei į biuletenių šakneles.
S. Račicko namuose rasta V. Martyšiaus vizitinių kortelių, balsavimo biuletenio pavyzdys, įvairių užrašų su pavardėmis. Taip pat rasti keli polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, miltelių, suvyniotų į foliją, vienkartinis švirkštas.
Pareigūnai teigė, jog kratų metu buvo surašyti protokolai, juos pasirašė dalyvavę įtariamieji, o visi policiją sudominę daiktai atvežti į komisariatą ir perduoti tyrėjams.
Teismo posėdžio metu V. Martyšiaus gynėja advokatė Regina Šaltinienė pastebėjo, jog kratos metu pas S. Račicką buvo rasta, kaip įtariama, narkotikų, tačiau „po dviejų mėnesių jie dingo, dėl to niekam neiškelta baudžiamoji byla“ .
Prokuroras Š. Šimonis pažadėjo šį klausimą, kuris nėra susijęs su nagrinėjama byla, išsiaiškinti ir pateikti atsakymą.
„Balsavau, nes reikėjo pinigų“
Vilniaus gatvėje gyvenantis K. D. teisme pasakojo, jog vasario 23 dienos popietę grįžo iš ligoninės, kur gydėsi galvos traumą. Netoli namų vyriškis susitiko pažįstamą Virgį (V. Sekmoką – L. E.), kuris pasiūlė sumokėti 10 Lt, jei K. D. balsuos už sąrašą Nr. 16. Buvo sutarta, kad kitą rytą pas K. D. atvyks V. Sekmokas ir nuveš į rajono savivaldybę, kur vyksta išankstinis balsavimas. Liudytojas pasakojo, jog automobilyje jis gavo lapelį, kuriame buvo pažymėtas sąrašo numeris ir dar penki skaičiai, kuriuos reikėjo pažymėti balsavimo biuletenio apačioje.
„Balsavau už sąrašą Nr. 16, pažymėjau nurodytus skaičius ir sugrįžau prie automobilio, kur laukė Virgis. Jis man davė 10 litų, aš jam atidaviau balsavimo biuletenio šaknelę. Tada automobilis parvežė mane namo“, – kalbėjo liudytojas. Vyriškis aiškino, kad anksčiau eidavo į rinkimus, tačiau šį kartą veikiausiai nebūtų balsavęs. Susigundė, kai pažįstamas pasiūlė pinigų. O jų nedidelę pašalpą gaunančiam ukmergiškiui labai trūksta ir todėl reikėjo. Žmogus pripažino, kad jam nebuvo svarbu, už ką atiduoti savo balsą: „Nesigilinau, nei kokia tai partija, nei kokie žmonės įrašyti sąraše. Nurodė, tad ir balsavau už 16 numerį. Būčiau galėjęs balsą atiduoti ir už 17 ar dar kitą…“
Pakvietė ir kaimynę
Liudytoja N. N. teisme sakė, jog 2011 metų vasario mėnesį, kažkurią dieną prieš rinkimus, prie parduotuvės „Venta“ ją užkalbino nepažįstamas vyras ir pasiūlė balsuoti už sąrašą Nr. 16. Nepažįstamas žadėjo duoti 10 litų ir paprašė rasti daugiau žmonių, kurie galėtų už pinigus ateiti į rinkimus ir balsuoti už nurodytą partiją.
„Ukmergėje esu naujokė, nes neseniai čia atsikėliau, nieko nepažįstu, todėl apie pasiūlymą pasakiau tik už sienos gyvenančiai kaimynei. Sutartu laiku abi nuėjome, kaip ir buvo nurodyta, prie parduotuvės „Cento“. Čia mūsų laukė tas pats vyriškis. Jis mums pasakė, kad reikės balsuoti už Liberalų ir centro sąjungą, sąrašą Nr. 16, ir davė pailgą lapelį su numeriukais, kuriuos reikėjo įrašyti biuletenio apačioje. Vyras pasakė, kad pinigus gausime, kai pabalsuosime ir jam atnešime šakneles“, – liudijo N. N.
Moteris sakė, kad balsavo, kaip ir buvo nurodyta, atnešė biuletenio šakneles ir abiems buvo sumokėta po 10 litų.
Teisėjos pasiteiravus, kuris iš teisiamųjų moterims sumokėjo pinigus, N. N. patvirtino, jog atlygį gavo iš V. Sekmoko.
Į prokuroro klausimą, ar liudytoja žinojo, už kokią partiją balsuoja, N. N. atsakė, jog „balsavusi už savo miestą, ne už kokius vokiečius…“
Taip pat moteris prisipažino, jog ankstesniuose rinkimuose visada balsuodavusi už vieną partiją, tačiau tai nebuvo liberalcentristai. Už pinigus rinkimuose dalyvauti ir balsą atiduoti už nurodytą partiją ji sutiko pirmą kartą.
N. N. kaimynė R. S. patvirtino, kad ir ji balsavo už sąrašą Nr. 16, į biuletenį kvadratėliuose įrašė skaičius „4“, „6“ ir dar kelis, kurie buvo užrašyti ant duoto lapelio, bet dabar jų nepamena. Deltuvos gatvėje gyvenanti ukmergiškė prisipažino iš nepažįstamo vyriškio už paslaugą gavusi 10 Lt.
„Jis mums padavė po 10 litų. Mes likom nepatenkintos, kad mažai davė…“ – liudijo R. S. ir sakė, jog dabar to nekartotų ir už pinigus nebalsuotų.
Žadėjo duoti 10 Lt, o gavo tik penkis
Teisiamojo V. Sekmoko apgautos pasijuto ir dar dvi liudytojos – Deltuvos gatvėje gyvenančios L. L. ir L. Č.
Teisme L. L. pasakojo, jog jos sugyventiniui V. A. paskambinęs pažįstamas I. T. pasiūlė balsuoti už pinigus. Vyriškis apie tai pasakė L. L. ir jos draugei L. Č. Nors moterys paprastai į rinkimus neidavo, tačiau balsuoti už atlygį sutiko. Ketveriukė rinkimų dieną, vasario 27-ąją, atėjo prie parduotuvės „Cento“. Čia turėjo atvažiuoti žmogus, kuris pasakys, už ką balsuoti, ir atsiskaitys už paslaugą. Netrukus pasirodė V. Sekmokas, jis visiems rinkėjams davė lapelius, su užrašytais skaičiais, kuriuos reikės įrašyti į biuletenį.
Pasak liudytojos L. L., vieniems iš ketveriukės reikėjo balsuoti Deltuvos gatvėje, Transporto rinkimų apylinkėje, o kitiems – Kauno, kuri buvo įsikūrusi Technologijų ir verslo mokykloje. Todėl jų keliai išsiskyrė. Iš balsavimo apylinkių visi keturi vėl pasuko prie parduotuvės „Cento“, kur automobilyje jų laukė V. Sekmokas.
„Mus su drauge V. Sekmokas apgavo. Nors buvo žadėjęs duoti po 10 litų, tačiau davė tik po penkis“, – teisme tvirtino L. L., pripažinusi, jog savo balsą pardavė. Taip pat ji teigė, jog nežinojusi, kokios partijos numeris yra šešioliktas, kurį nurodė biuletenyje.
Atsisakė ankstesnių parodymų
Liudytojas A. M. sakė, jog sunkiai prisimena tai, kas vyko vasario 27 dieną, kai balsavo ir buvo policijos apklaustas, todėl sutiko, kad teisėja paskelbtų apklausos protokole užfiksuotus jo parodymus. Protokole buvo parašyta, kad Anykščių gatvėje gyvenantis A. M. vasario 27-osios rytą netoli namų sutiko S. Račicką. Šis pasiūlė liudytojui už 10 Lt atlygį balsuoti už liberalcentristus. Kai vyriškis sutiko, S. Račickas padavė lapelį su nurodytais sąrašo ir reitingavimo skaičiais.
A. M. balsavo Dukstynos pagrindinėje mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje ir už tai gavo 5 Lt. Likusią sumą S. Račickas pažadėjo atiduoti vakare. Kai liudytojas nuėjo atsiimti atlygio, S. Račicko namuose buvo atliekama krata. Policijos pareigūnai A. M. apklausai nuvežė į komisariatą.
Išklausęs parodymų, kuriuos A. M. buvo patvirtinęs savo parašu, teisme liudytojas ėmė aiškinti, jog jam niekas jokio sąrašo numerio nesakė ir pinigų jis negavo. Pasak vyriškio, vakare, kai jį atvežė į policiją, jis buvo girtas, todėl neva nieko nesuvokė ir pasirašė po apklausos protokolu.
„Vakare pas S. Račicką atėjau pasiskolinti pinigų ir tuomet mane paėmė policija…“ – tvirtino alkoholiku save pavadinęs vyras.
Panašios taktikos teisme laikėsi ir kitas liudytojas – I. T. taip pat tvirtino, jog apklausos protokole surašyti išgalvoti dalykai. Nors anksčiau ir jis pats, ir kiti liudytojai patvirtino, kad balsuoti už pinigus pasiūlė V. Sekmokas, už paslaugą jam buvo nupirkta „pūslė“ alaus ir cigarečių, teismo posėdyje I. T. tai neigė.
„Viskas, kas čia parašyta, nesąmonė. Balsavau aš pats, niekas man nieko neliepė, nieko man nepirko…“ – tvirtino vyriškis. Taip pat jis sakė, jog apklausos metu patyręs psichologinį tyrėjos spaudimą. Paprašytas tai pakomentuoti plačiau liudytojas teigė, jog jam tyrėja minėjusi, kad uždarys ir jis neišeis iš policijos…
„Nesuprantu, ko čia esu iškviestas. Rinkimų dieną pats nuėjau balsuoti, niekas manęs nevežė…“ – aiškino liudytojas.
„Iš bylos – jokios naudos…“
Pasibaigus pirmajam teismo posėdžiui advokatė R. Šaltinienė neslėpė savo pasipiktinimo valstybės interesą turėjusiais ginti pareigūnais.
„Kai tik rinkimų apylinkės pirmininkas gavo pranešimą apie galimą balsų pirkimą, jis privalėjo raštu informuoti apygardos rinkimų komisiją, o ši – Vyriausiąją rinkimų komisiją. Jei laiku būtų sureaguota, galbūt būtų anuliuoti rinkimų rezultatai? Įstatymas numato, kad rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais galima per tris mėnesius. O kiek laiko dabar yra praėję po rinkimų? Jau pusę metų Savivaldybės taryboje dirba žmonės, kurie galbūt buvo išrinkti perkant balsus…“ – savo nuomonę išsakė advokatė. R. Šaltinienės manymu, iš šios bylos nebus jokios naudos…
Iš kairės – teisiamieji V. Sekmokas, S. Račickas, V. Martyšius.
