Ukmergės Užupio vidurinė mokykla yra įsijungusi į tarptautinį Comenius projektą. Ši veikla yra finansuojama iš mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos respublika administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Tai yra daugiašalės mokyklų partnerystės projektas, kuriame dalyvauja šių šalių mokyklos: Vokietija, Prancūzija, Italija, Bulgarija, Kroatija ir Lietuva.
Nedidelio Vokietijos miestelio Kenzingeno gimnazijos mokytojai dalyvaujantys Comenius projekte “Žaisti ar nežaisti su vandeniu?“ir 9e kl. mokinių tėvai mus pasitiko Kenzingeno traukinių stotyje. Mes apsistojome vokiečių tėvų namuose.
Sekančią dieną nekantraudami laukėme visų šalių mokyklų atstovų prisistatymų ir šventės atidarymo. Buvo neįprasta tai, kad per pusryčius, kurio stalas buvo gausus įvariomis uogienėmis, medumi ir batono riekelėmis, ant kurių vokiečiai tepė sveistą, o ant jo medų. Tai buvo labai neįprasta. Po pusryčių bendravome su vokiečių vaikais: Tabita ir Joa. Vėliau dviračiais vykome prie vietinio ežero ir Reino upės. Ežero vanduo buvo keistai žalias, bet labai skaidrus. Po to visi važiavome pas Tabitą į namus, kur šokinėjome ant Batuto ir vaišinomės ledais. Grįžę namo susiruošėme į Kenzingeno miesto gimnaziją, į projekto trečio etapo atidarymą.
Į gimnaziją atvykome vakare. Renginys vyko gimnazijos aktų salėje. Suolai buvo sustumdyti po keturis, į vieną didelį, aplink kurį iš visų pusių buvo apstatytos aštuonios kėdės. Lietuvių komanda (keturi mokiniai ir anglų k. mokytojos: Rusnė Zavadzkė ir Nijolė Minkevičienė) išsiskirstė ir susėdo su kitų šalių komandų nariais už stalų. Po įžanginės kalbos ir pasveikinimo, kurį pasakė Claudia Hertz, visų šalių projekto koordinatorė, prasidėjo šalių prisistatymai. Kiekviena šalis turėjo savaip save pristatyti, apie ją papasakoti ir sudainuoti dainą sava kalba.
Su dideliu jauduliu laukėme savo pasirodymo. Tai buvo reikšmingiausias įvykis Vokietijoje per visą savaitę.
Scenoje papasakojome apie savo gimtinę Lietuvą, Ukmergę, bei mokyklą, o galiausiai sudainavome dainas „Žemėj Lietuvos“ ir „I‘m sailing“. Ši daina apjungė visų šalių projekto dalyvius, kadangi pakvietėme prisijungti visus.
Su nekantrumu jau laukėme rytdienos, nes vyksime į netradicinę istorijos pamoką Strasbūre.
ISTORIJOS PAMOKA: STRASBŪRAS IŠ ARČIAU
Sekančios dienos rytą išvykome į garsų Prancūzijos miestą Strasbūrą. Mūsų atmintyje liko nepakartojami įspūdžiai iš šio miesto senamiesčio, kuris dar vadinamas Mažąja Prancūzija ir kelionės Ilio upe.
Sužinojome išties nemažai, nes mūsų naujieji draugai vokiečių mokiniai tapo mūsų gidais ir papasakojo apie senamiestį ir jo įžymybes.
Ką gi reiškia „Strazbūro“ pavadinimas. Iš vokiečių kalbos išvertus tai yra pilis arba miestelis kryžkelėje. Pats miestas yra rytų Prancūzijoje ir yra laikomas Elzaso regiono sostine, išsidėstęs prie Briušo ir Ilio upių santakos, greta Reino upės ir sienos su Vokietija. Šiuo metu Strazbūras dažnai minimas kaip Europos sostinė, nes jame susirenka Europos Taryba ir yra įsikūręs Europos žmogaus teisių gynimo institucija, dažnai vadinamas Strazbūro teismu.
Pamatėme, kad Ilio upė prie Strazbūro išsišakoja į daug kanalų ir apsupa miesto centre esantį senamiestį, po kurį ir vaikščiojome, stabtelėdami prie garsių pastatų. Pirmiausia aplankėme Dievo Motinos katedrą, kuri laikoma viena įspūdingiausių gotikos pavyzdžių Eoropoje. Štai truputėlis istorijos. Katedra buvo pradėta statyti 1015m ir statoma kelis amžius, tačiau kaip matyti iki šių dienų išlikę tik nedaug autentiškų elementų, daug kas pakeista ar perstatyta. Pati katedra yra įspūdingo 142 m. aukščio, viduje unikalūs vitražai, o išorinėje sienoje įmontuotas astronominis laikrodis.Šį statinį prancūzų poetas Polas Klodelis pavadino rožiniu angelu sklandančiu virš miesto. Kelionę pėsčiomis tęsėme siauromis senamiesčio gatvelėmis, žavėjomės architektūriniais pastatais. Stabtelėjome prie unikalios karuselės, kurioje mėgsta pasisupti ir senas ir jaunas.
Toliau vokiečiai mums papasakojo apie Gutenbergą, kuris nusipelnė savo šaliai, nes 1436 m. išrado spausdinimo technologiją. Buvo smagu išgirsti tai, o Gutenbergą mes jau „pažįstame“ iš anglų k. pamokų.
Labai patiko spalvotieji tramvajai, kurie yra populiari transporto priemonė ir turistų ir vietinių tarpe. Negaliu nepaminėti saugių dviračio takų, nes Strazbūras vienintelis miestas Prancūzijoje yra laikomas dviratininkų rojumi. O kur dar didžiausias oranžerijos parkas, kurį čia gyvenantys gandrai laiko savo namais, o mes praleidome smagiai laiką užkandžiaudami.
Didžiausią įspūdį paliko kelionė laivu Ilio upe, kurios metu mes apžiūrėjome miestą nuo Katedros iki Europos institucijų pastatų ir mažosios Prancūzijos rajono. O dabar istorijos pamokos tęsinys- Europos Taryboje-tarptautinėje organizacijoje, kurią matėme kol kas tik per televizorių. Apkeliavę Strasbūro miestą lankėmės Europos tarybos pastate. Pirmiausia mums buvo demonstruojamas filmas apie ET įkūrimą bei veiklą. Sužinojome, jog Europos taryba tai – 1949 metais įkurta politinė 47 Europos valstybių organizacija, kurios tikslai ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisėtumą; padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jos vystymąsi; ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė sprendimų; padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje. Pažiūrėjus filmą, gidė nuvedė mus į posėdžių salę, kurioje posėdžiauja valstybių išrinkti atstovai ir užsiima Europos konvencijų ir sutarčių rengimu. Susipažinę su Europos tarybos darbu grįžome atgal.
Su susidomėjimu klausėme paskaitos apie vandenį, kurią skaitė profesorius Dr. Kaus Kummerer. Pasak profesoriaus, vandens žemėje yra labai mažai ir jį mes turėtume saikingai vartoti. O Afrikoje vandens atsargos yra ypatingai ribotos. Labai sudomino virtualus vandens pristatymas. Pavyzdžiui, kol vienas bananas patenka į prekybos centrą, prireikia sunaudoti 859 litrus vandens.
Po šios paskaitos mes turėjome galimybę stebėti istorijos, matematikos, vokiečių kalbos pamokas. Maloniai nuteikė draugiškas mūsų naujųjų draugų požiūris į mūsų dalyvavimą pamokose. Po pamokų visi apsilankėme miesto merijoje, kur meras kreipėsi į visus projekto dalyvius anglų kalba. Meras papasakojo apie Kenzingeno miesto istoriją. Taip pat daug sužinojome apie vandens telkinius Kenzingeno apylinkėse ir nuostabiąją Elzės upę, kuri teka pro miestelį. Toliau mūsų laukė dar viena istorijos pamoka po Kenzingeno miestelį. Jos metu mūsų gidai buvo 9e klasės mokiniai. Mes aplankėme gotikos stiliaus bažnyčią, arką, kuri skiria senamiestį nuo naujojo miesto dalies, kaukių muziejų ir kitus architektūrinius pastatus. Po pietų mes dalyvavome dailės pamokoje, kurioje gaminome popierines žvakides, į kurias vėliau buvo įdėtos žvakės ir paleistos plaukti Elzės upe.
Vakare įvyko iškilmingas meno parodos atidarymas gimnazijoje. Apžiūrėjome dailės parodas, kuriose buvo eksponuojami visų partnerių mokyklų mokinių meno darbai: paveikslai, koliažai, avangardo kūriniai, molio dirbiniai. Dideliu būriu patraukėme link Elzės upės, kur leidome į vandenį laivelius ir spalvotas žvakides. Grįžę į mokyklą, skanavome vokiečių nacionalinį patiekalą- dešreles su bulvių salotomis. Ypatingai nustebino mergaičių šokis su degančiais fakelais. Pralėkė paskutinės susitikimo akimirkos nepaprastai greitai, liūdna buvo skirtis su naujaisiais draugais.
Vienos dienos popietę keliavome į Prancūzijos miestą Freiburgą, kuriame gyvena apie 220 000 gyventojų. Atvažiavome autobusu ir visur vaikščiojome pėstute. Lankėmės Freiburgo viduramžių katedroje, kuri buvo pradėta statyta 1200 metais romanišku stiliumi ir vėliau pratęsta statyti 1230 metais Gotikos stiliumi. Visi grožėjomės Freiburgo miesto panorama užkopę 209 laiptelius į katedros varpinę. Vėliau aplankėme keletą miesto vartų ir rotušę, kurioje viduramžiais klestėjo prekyba.
Įdomu buvo pamatyti senamiesčio gatvių kraštuose vandens latakus kupinus vandens. Mus nustebino akmeninė krokodilo galva išlindusi iš upės, kuri srovena netoli rotušės. Kupini naujų įspūdžių keliavome traukiniu į miestą, pavadintą netoli esančio didžiulio ežero Schluchsee vardu, kuris įsikūręs Švarcvaldo (arba Juodojo miško) kalnuose. Ten pramogavome vandens parke Aqua Fun, o po maudynių pasivaikščiojome po miestą. Jame pasigrožėjome bažnyčia, kurios bokšte įmontuoti laikrodžiai, stabtelėjome prie paminklo Vokietijos kariams 1939 – 1945 m. žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metu.
Dar mums labai patiko čiurlenantys fontanai miestelio centre. Su gera nuotaika rinkomės į paskutinį Comenius projekto susitikimą, kurį vainikavo diplomų įteikimo ceremonija. Projekto koordinatorė Claudia Hertz kiekvienam moksleiviui ir mokytojui įteikė po diplomą ir nuoširdžiai padėkojo už dalyvavimą projekte „Žaisti ar nežaisti su vandeniu?“.
Įspūdžiais pasidalijo Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos 7b ir 8c klasių mokiniai: Gervinskas Darius, Minkevičius Dominykas, Tiškevičiūtė Gabrielė ir Varžgalytė Paulina.
Fraiburgo katedros bokšte
Kenzingeno gimnazijoje su mokytojomis ir naujaisias draugais
Strasbūre su mokytojomis R. Zavadzke ir N. Minkevičiene
