Balandžio 14 dieną naujai ištrinkti rajono tarybos nariai turės priimti bene svarbiausią sprendimą per savo kadenciją – nuspręsti kas vadovaus rajonui ateinančius ketverius metus. Tarybos posėdyje bus renkamas meras, jo pavaduotojas ir administracijos direktorius. Taip baigsis metus trukusi rinkiminė kampanija. Šį kartą ji išsiskyrė kompromisų nepripažįstančia kova, rinkėjų klaidinimu, balsų pirkimu…
Kova dėl valdžios prasidėjo dar prieš 12 mėnesių, kai rajono tarybos nariai buvo įtikinti nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį. Ant sutarties nutraukimo ir pigesnės šilumos arkliuko buvo jojama visus metus, pasitelkiant visas jėgas – pradedant gyventojais, baigiant seimo nariais. Kova buvo tokia arši, kad net oponentus nesibodėta išvadinti pacientais. Priedo, tai pateikiant kaip savivaldybės administracijos nuomonę. (Negi visi administracijos darbuotojai taip galvojo?) Ir tai daryta už savivaldybės, tai yra, mūsų visų, pinigus. Šios kovos atgarsiai dar girdisi ir šiandien, nors kova jau seniai persikėlė į teismus, rajone kažkodėl dar tebegalioja ekstremali situacija.
Rinkimams artėjant buvo priimami ir nesuprantami sprendimai. Patyrę politikai, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai, kažkodėl prieš pat rinkimus nusprendė pakeisti Ukmergės skyriaus vadovybę. Pirmininku tampa iki tol politikoje aktyviai nedalyvavęs žmogus, partija kuriama iš naujo, daugiausia iš politikos naujokų, visi partijos senbuviai pasitraukia iš partijos gretų.
Kova dėl valdžios paaštrėjo prasidėjus rinkiminei kampanijai. Partijos sudarė sąrašus, kurie buvo margi kaip ir pasaulis. Juose buvo galima rasti pačių įvairiausių kandidatų – nuo turinčių tik vidurinį išsilavinimą iki magistrų, nuo beturčių iki milijonierių, nuo nepartinių iki buvusių TSKP narių. Čia buvo baigusių Aukštąsias partines mokyklas ir teigiančių, kad jie turi aukštąjį išsilavinimą. Kadangi pastarųjų mokyklų diplomų galiojimas jau seniai panaikintas, taigi šie asmenys turi tik vidurinį išsilavinimą. Bet negi būdamas verslininkas prisipažinsi, kad esi tik su viduriniu išsilavinimu?
10 partijų kandidatais iškėlė 274 žmones. Rinkimuose pirmą kartą dalyvavo ir 2 nepartiniai kandidatai. Kandidatų amžiaus vidurkis buvo 48,2 metai. Sąrašuose dauguma vyrų, bet nemažai ir moterų. Didžiausiame sąraše – 46 kandidatai, mažiausiame – 16. Studijuojant sąrašus susidarė įspūdis, kad stengtasi į sąrašus įtraukti kuo daugiau žmonių. Turbūt tikėtasi, kad ilgas sąrašas atrodys solidžiau, už jį balsuos daugiau žmonių.
Kadangi rajone nėra garsių sportininkų, aktorių, muzikantų, partijoms rinkėjus teko vilioti žinomais žmonėmis, ar bent jau rajone garsiomis pavardėmis. Taip partijų sąrašuose atsirado kandidatų, kurie pagal savo pareigas negali būti tarybos nariais. Nebent atsisakytų savo darbo. Todėl į sąrašus buvo įrašyta daug savivaldybės administracijos skyrių vedėjų, seniūnų, mokyklų direktorių.
Dar pernai metais seime siūlyta uždrausti kandidatuoti žmonėms, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Taip partijos negalėtų apgaudinėti rinkėjų. Bet šios įstatymų pataisos nebuvo priimtos. Todėl beveik trečdalis Valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatų tarybos nariais negalėjo būti. Partijos atstovė partijų debatuose Elena Mirinavičienė sakė, kad šio kandidatų sąrašo pirmame dešimtuke įrašyti žmonės, kurie visi gali būti tarybos nariais. Tačiau politikė turbūt pamiršo, kad sąraše 9 numeriu buvo įrašyta savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
Prieš rinkimus vienas pseudopolitikas aktyviai pradeda agituoti už rinkimų boikotą. Neva, į rinkimus eiti nereikia, nes niekas nepasikeis. Bet padėtis kitokia – tradicinės partijos, gaunančios rajono taryboje daugiausia vietų, turi savo elektoratą. Šie rinkėjai į rinkimus ateis bet kokiu oru, netgi per žemės drebėjimą. Todėl ši agitacija buvo nukreipta į dar neapsisprendusius rinkėjus, kurie galėjo prabalsuoti už kitas politines jėgas. Šių rinkėjų abejingumas būtų naudingas asmenims, siekiantiems išlaikyti savo valdžią.
Arši politinė kova pasireiškė ir reklamoje. Pirmiausia atsiranda apačių istorija, vėliau partijos pradeda kabinti savo plakatus. Šiuo atžvilgiu vėl išsiskiria Valstiečių liaudininkų sąjunga, savo plakatuose pavaizdavusi renovuotus rajono objektus. Suprasti buvo galima vienaip – ši partija šiuos objektus renovavo, be kitų partijų ir savivaldybės darbuotojų pagalbos. Tiesa, vėliau išleistuose lankstinukuose jau buvo paminėta, kad šie darbai atlikti su koalicijos partneriais.
Ir štai įvyko rinkimai. Populiariausias rajono politikas gavo tik 5,63 procentus visų rinkėjų balsų. Tai yra už jį balsavo tik 2028 rinkėjų iš beveik 36 000. Daugiausia rinkėjų balsų gavusi partija sulaukė tik 10,45 procentų visų suaugusių rajono gyventojų palaikymo. Tai ar galima šnekėti apie visų rajono gyventojų palaikymą ar atstovavimą jiems?
Rajonas per rinkimus išgarsėjo dar kartą – perkamais balsais. Už partijos kolegų elgesį atsiprašė tik liberalų ir centro sąjungos Ukmergės skyriaus narys, buvęs Rajono tarybos narys Romas Pivoras. Jokia partija dėl šio fakto savo nuomonės nepareiškė, rinkėjų už balsų pirkimą neatsiprašė, nė vienas išrinktas tarybos narys atsistatydinti neketina. Ir įstatymai nenumato kokių nors sankcijų politikams įtariamiems balsų pirkimu. Be to, mūsų turimomis žiniomis, Liberalų ir centro sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkas Regimantas Baravykas, dabartinio mero Algirdo Kopūsto suburtoje neoficialioje koalicijoje, matuojasi vicemero kėdę.
Daugiausia vietų rajono taryboje – 7, turinti partija iš karto pradeda formuoti koaliciją. Po rinkimų prabėgus pusantros paros pasirašoma ketinimų steigti koaliciją sutartis. Tradiciškai ją pasirašo valdančioje koalicijoje buvusios partijos ir nepriklausomas kandidatas Vydas Paknys. Pastarajam, pasirodo, prireikė tik dienos, kad apsispręstu su kuo bendradarbiaus rajono taryboje.
Tačiau visi norai tokia neapibrėžta sutartimi, po trijų derybų raundų, baigiasi. Nes Valstiečiai liaudininkai niekaip nenori užleisti mero ir administracijos direktoriaus kėdžių. Socialdemokratams, iškovojusiems rajono taryboje viena vieta daugiau ir turintiems penkias, lieka tik administracijos direktoriaus pavaduoto postas. Nenoras dalintis valdžia sugriauna koaliciją ir suformuojama nauja. Kurioje, be kitų partijų, bendradarbiaus socialdemokratai ir konservatoriai – kairieji ir dešinieji. Tai daug ką nustebino, nes šios partijos atstovauja skirtingoms politinėms ideologijoms.
Bet skirtingos ideologijos galimos, pavyzdžiui, seime, kur formuojama socialinė politika, nustatomi pensijų, minimalių atlyginimų dydžiai. O rajono taryba politinių klausimų, kuriose būtų laikomais ideologinių nuostatų, beveik nesprendžia. Čia svarbiausi rajono ūkinio gyvenimo klausimai. O kokia gali būti ideologija ūkiniuose klausimuose? Todėl rajono gyventojų labui gali ir turi bendradarbiauti visi. Pavyzdžiui, kovoje dėl šilumos ūkio. Naujoji koalicija aiškiai pasisakė už darbų tęstinumą ir šilumos ūkio gražinimas nuomininkui reikštų politinės mirties nuosprendžio pasirašymą. Todėl kalbos apie monopolininkų gynimą tėra tuščias garsas, naudingas kai kurioms rajono jėgoms.
Bet visi politiniai „žaidimai“ kada nors baigiasi. Balandžio 14 dienos popietę gal jau bus aišku, kas valdys rajoną. Neišrinkus mero, kitas posėdis turės būti šaukiamas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų. O jei politikai nesugebės susitarti per du mėnesiu, rajone bus įvestas tiesioginis vyriausybės valdymas. Ko dar nė karto nebuvo nė vienoje savivaldybėje.
Arvydas Pėšina
