Visi puikiai žinome, kad pavasaris – paukščių sugrįžimo į gimtinę metas. O kad jie grįžę turėtų kur gyventi, mūsų pareiga – jiems padėti. Tad kai mums, Želvos vidurinės mokyklos šeštokams, Ukmergės miškų urėdijos darbuotojas Ramūnas Jančiulevičius, Želvos girininkas Gintautas Povylius ir mūsų klasės auklėtoja Rasa Povylienė pasiūlė nuvykti į mišką pakabinti inkilėlių grįžtantiems paukščiams, mes mielai sutikome tai padaryti. Buvo pasirinktas ne taip toli nuo Želvos esantis Labeikių miškas.
Taigi sėdome į mokyklinį autobusą ir tris miškininkų mašinas ir nuvykome į mišką. Apsistojome pavėsinėje. Čia susiskirstėme į tris grupes, mums buvo paskirti vadovai – miškininkai: Želvos girininkas Gintautas Povylius, jo pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius ir ornitologas Valdas Augustinas. Mums padėjo Ramūnas Jančiulevičius ir eigulys Kazys Nadelka. Kiekviena grupė pasuko skirtinga kryptimi. Grupių vadovai rodė, kaip kabinti inkilus, aiškino, kodėl taip reikia daryti. Iš viso pakabinome 14 įvairaus dydžio inkilų.
Inkilų iškėlimu mūsų iškyla miške nesibaigė. Klausėmės miškininkų pasakojimų apie paukščius, medžius, klausinėjome, kas buvo įdomu, patys atsakinėjome į klausimus. Vaišinomės girininko paruošta karšta žolelių arbata, užkandžiavome – mus vaišino Ukmergės miškų urėdija. Dar liko šiek tiek laiko pasidairyti miške, pabėgioti, pažaisti.
Iškylai pasibaigus sutvarkėme stovyklavietę ir kupini įspūdžių grįžome namo. Smagu ne vien todėl, kad iškylaudami patyrėme nuotykių. Gera žinoti, kad pasirūpinome į gimtinę grįžtančiais paukščiais. Jie tikrai ras kur gyventi.
Dalius Butkus, Želvos vidurinės mokyklos šeštokas
Nuotraukos Rasos Povylienės ir Kęstučio Jarmalavičiaus
Mažiausias inkilėlis – zylėms
Mus konsultuoja girininkas Gintautas Povylius (iš kairės) ir ornitologas Valdas Augustinas
Pasiruošę kelti inkilus
Pasiskirstėme į grupes
Ragaujame arbatą
