Sena elektronika gali tapti pavojinga, kai dėl netinkamo laikymo ar tvarkymo jos sudėtyje esančios toksiškos medžiagos pasklinda į aplinką. Kartais tai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gamtai. Net sugedusiuose elektronikos prietaisuose galima rasti pavojingų medžiagų. Tad jais atsikratyti svarbu atsakingai. Tačiau pradėkime nuo pat pradžių ir aptarkime dažniausiai elektronikos prietaisuose randamas pavojingas medžiagas.
Elektronikoje randamos pavojingos medžiagos
Elektronikos atliekose randama įvairių medžiagų, kurios yra pavojingos žmogaus sveikatai ir aplinkai:
- Švino. Švinas gali būti randamas senuose televizoriuose, kompiuteriuose ir monitoriuose. Tai toksiškas sunkusis metalas, itin pavojingas vaikams ir nėščiosioms;
- Kadmio. Šis metalas randamas daugelyje baterijų. Ilgalaikis sąlytis su juo gali sukelti kvėpavimo ir inkstų ligas;
- Plastiko ir polimerų. Kai kurios elektronikos jungtys ir komponentai yra pagaminti iš plastiko. Kartais jame randama cheminių stabilizatorių. Tokios medžiagos, patekę į sąvartyną, gali užteršti dirvožemį ir vandenį.
Žinoma, tai tik keli pavyzdžiai, kokių aplinkai ir žmonėms pavojingų medžiagų galima rasti įvairiuose elektronikos prietaisuose. Tad, nenuostabu, kad tokių įrenginių negalima mesti į bendro naudojimo konteinerius.
Laiko poveikis elektronikai
Laikui bėgant, įvairios elektronikos dalys gali susidėvėti. Tuomet prietaisų komponentai, esantys atviroje aplinkoje, pradeda rūdyti ir skilinėti. Tai sudaro sąlygas pavojingoms medžiagoms išsiskirti. Pavyzdžiui, jei sena elektronika laikoma drėgnoje aplinkoje, vanduo gali sukelti koroziją. Tai reiškia, jog toksinės medžiagos greičiau pateks į dirvožemį. Elektronikos prietaisams taip pat kenkia aukšta temperatūra ir fizinis skilimas. Tai dar viena priežastis, kodėl jų nerekomenduojama mesti į sąvartyną.
Netinkamas perdirbimas
Elektronikos atliekas būtina tvarkyti atsakingai. Kitu atveju galima susidurti su įvairiomis problemomis, pvz., aplinkos užterštumu, apsinuodijimo pavojumi ir pan. Kai elektronikos atliekos patenka į bendruosius sąvartynus, jos nesuyra, o išskiria toksinus. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, tokios medžiagos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir pan. Be to, kai kurie žmonės nusprendžia seną elektroniką deginti, norėdami greitai ja atsikratyti. Tai dar pavojingesnis sprendimas. Deginant elektroniką, į aplinką išsiskiria toksiškos medžiagos, galinčios pakenkti kvėpavimo takams ir aplinkai.
Ką tuomet daryti? Geriausias sprendimas – tai elektronikos supirkimas. Įvairių punktų gausu skirtinguose miestuose, o kai kurios įmonės pačios atvyksta į reikiamą vietą ir išveža nereikalingus prietaisus. Tuomet vertingieji metalai yra atskiriami ir perdirbami, o likusios atliekos – utilizuojamos. Daugiau informacijos apie supirkimo procesą rasite ČIA.
