Praėjusių metų birželį Seimui pritarus teismų reformai, nuo šių metų liepos 1 d. turėjo įsigalioti ši pertvarka, tačiau parlamentas praėjusią savaitę pertvarkos įsigaliojimą nukėlė į kitų metų sausio 1 d.
Teisėjų taryba paskelbė prašant prezidento Gitano Nausėdos vetuoti minėtus pakeitimus. Anot tarybos, šiuo metu apylinkių teismai yra visiškai pasiruošę struktūriniams pokyčiams nuo liepos 1 d.
Kaip anksčiau pranešė Nacionalinė teismų administracija (NTA), pakeitus teismų veiklos teritorijas, vietoje Lietuvoje buvusių 43 teismo rūmų liks 27 rūmai, tačiau gyventojai ir į teismą galės kreiptis kaip ir iki šiol, nes išlieka ta pati teismų rūmų infrastruktūra.
Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teigimu, pokyčiai apylinkių teismų veikloje įgyvendinami kompleksiškai, jais siekiama sudaryti prielaidas teisėjų specializacijai bei garantuoti vienodos kokybės ir greičio teisingumą tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, spręsti tolygesnio teisėjų darbo krūvio problemas ir efektyviau valdyti teismų sistemos lėšas. Akcentuojama, kad teismo paslaugų prieinamumas, įgyvendinus pokyčius, žmogui nesikeis, bylų nagrinėjimo vietos išliks.
Pavyzdžiui, jei asmuo gyvena Prienų savivaldybėje, o jo inicijuojama byla teisminga buvusiems Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, tai sujungus Prienų ir Alytaus rūmų teritorijas, byla bus teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, bet bus nagrinėjama Prienuose veikiančiose Alytaus rūmų teismo patalpose.
Po teismo rūmų sujungimo, teismo patalpose asmeniui bus sudaryta galimybė kreiptis į teismą, pateikiant dokumentus teismui, gaunant visą informaciją, dalyvaujant teismo posėdžiuose.
Anot NTA, įgyvendinant šiuos pasikeitimus buvo laikomasi esminių principų, kad teisme darbuotųsi ne mažiau kaip 20 teisėjų, o teismo rūmuose – 7 teisėjai (tai minimalus teisėjų skaičius specializacijos nustatymui) bei nuo teismo rūmų iki kitų teismo rūmų būtų ne didesnis kaip 60 km atstumas.
Pagal reformą, Alytaus apylinkės teismą sudarys Alytaus rūmai (apims buvusių Prienų rūmų veiklos teritoriją, tačiau Prienuose išliks teismo patalpos) ir Druskininkų rūmai (apims buvusių Varėnos rūmų veiklos teritoriją, tačiau Varėnoje išliks teismo patalpos).
Kauno apylinkės teismą sudarys Kauno rūmai (apims buvusių Kaišiadorių rūmų veiklos teritoriją, tačiau Kaišiadoryse išliks teismo patalpos) ir Kėdainių rūmai (apims buvusių Jonavos rūmų veiklos teritoriją, tačiau Jonavoje išliks teismo patalpos).
Klaipėdos apylinkės teisme apjungiami visi teismo rūmai, tačiau teismo patalpos išliks Klaipėdoje ir Gargžduose. Prie jo prijungiama Plungės apylinkės teismas.
Panevėžio apylinkės teismą sudarys Biržų rūmai, Panevėžio rūmai ir Rokiškio rūmai (kurie apims buvusių Kupiškio rūmų veiklos teritoriją), tačiau Kupiškyje teismo patalpos išliks.
Šiaulių apylinkės teismą sudarys Radviliškio rūmai (apims buvusių Joniškio rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Joniškyje išliks), Raseinių rūmai (apims buvusių Kelmės rūmų veiklos teritoriją, tačiau Kelmėje teismo patalpos išliks) ir Šiaulių rūmai.
Marijampolės apylinkės teismą sudarys Marijampolės rūmai ir Vilkaviškio rūmai (apims buvusių Šakių rūmų veiklos teritoriją, tačiau Šakiuose teismo patalpos išliks).
Tauragės apylinkės teismą sudarys Šilutės rūmai ir Tauragės rūmai (apims buvusių Šilalės rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Šilalėje išliks, taip pat prie šių rūmų bus prijungta buvusio Jurbarko rūmų veiklos teritorija, teismo patalpos Jurbarke išliks).
Utenos apylinkės teismą sudarys Anykščių rūmai (apims buvusių Molėtų rūmų veiklos teritoriją, tačiau Molėtuose teismo patalpos išliks), Ignalinos rūmai (prie kurių bus prijungiami Švenčionių rūmai ir jų veiklos teritorija, tačiau Švenčionyse teismo patalpos išliks), Utenos rūmai ir Zarasų rūmai (apims buvusių Visagino rūmų veiklos teritoriją, tačiau Visagine teismo patalpos išliks).
Vilniaus regiono apylinkės teismą sudarys Šalčininkų rūmai, Trakų rūmai, Ukmergės rūmai (apims buvusių Širvintų rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Širvintose išliks) ir Vilniaus rajono rūmai.
ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomus numatyta reformuoti teismus.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, teismų reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.
