Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius uždrausta jau beveik 20 metų. Vis dėlto daug senesnių namų stogų tebėra dengti asbesto turinčiais banguotais lakštais, populiariai vadinamais šiferiu.
„Eternit“ nustojo naudoti asbestą gamindama banguotus lakštus 1997 metais. Jei stogas dengtas anksčiau, šios medžiagos jame veikiausiai yra. Jeigu nesate tikri, ant banguoto lakšto, ties paskutine šone esančia banga, paieškokite raidžių NT (nauja technologija), kurios reiškia, kad šio cemento sudėtyje yra sintetinio pluošto, celiuliozės ir įvairių priedų, bet ne asbesto”, – sako „Eternit“ fibrocementinių produktų inžinierius Mantas Urbonas.
Remiantis prieš kelerius metus skelbtais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje buvo beveik 90 tūkstančių pastatų su šiferio stogais. Jų keitimo veikla stringa dėl lėšų trūkumo.
Pasikeisti asbesto turinčius stogus į saugius gali būti nepigu. Pastaraisiais metais vykdyta populiari paramos programa, leidžianti susigrąžinti iki 50 proc. lėšų stogo dangos keitimo išlaidų, tačiau šiems metams tokia programa kol kas nenumatyta.
Ypač pavojingas kancerogenas
Europos Komisija asbestą klasifikuoja kaip ypač pavojingą medžiagą. Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo jis klasifikuojamas kaip 1A kategorijos kancerogenas.
Sujudinus produktus, kurių sudėtyje yra asbesto, galima įkvėpti smulkių pluošto dalelių, kurios, laikui bėgant, sukelia tokias ligas kaip asbestozė, mezotelioma ir kitų formų vėžys. Nejudinamas asbestas nekenksmingas, tačiau jis kelia pavojų pjaustomas, gręžiamas ar pan. Su asbestu susijusių ligų riziką gali padidinti ir toksiški dūmai, jeigu pastatas nukentėjo gaisro metu.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) informacija, dalį įkvepiamų asbesto skaidulų sulaiko kvėpavimo takų gleivinė. Negiliai patekusias asbesto skaidulas galima iškosėti arba išpūsti pro nosį. Smulkiausios asbesto skaidulos prasmunka pro valomąsias kvėpavimo takų sistemas ir su oru patenka į atokiausias plaučių dalis. Dalis asbesto skaidulų plaučiuose ir pasilieka, dažniausiai – visam gyvenimui. Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas – apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių.
Paskolą galima imti medžiagoms ir montavimui
Asbesto turinčio stogo keitimo kaina priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip stogo dydis, konstrukcija, pasirinktos medžiagos, priedai, taip pat meistrų darbas. Sąmata gali siekti 4 tūkst. eurų, bet jei stogas didelis ar sudėtingos konstrukcijos, kaina gali siekti ir 6 ar 8 tūkst. eurų.
Nesant galimybės gauti dalinį finansavimą pagal paramos programą, „išsivaduoti“ nuo asbesto stogo galima paėmus vartojimo paskolą. „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis sako, kad būsto remontas, kuriam priskirtinas stogo dangos keitimas, yra vienas dažniausių vartojimo paskolų tikslų.
„Jei lygintume su būsto paskola, vartojimo paskolos suteikimo procesas yra gerokai paprastesnis ir greitesnis. Norint paimti vartojamąją paskolą stogo keitimui, nereikia papildomų dokumentų ar įrodymų, kas yra perkama. Ši paskola gali būti panaudota ir naujai stogo dangai įsigyti, ir sumokėti už keitimo bei montavimo darbus, kurių nepatartina atlikti patiems“, – kalba E. Palionis.
Tiesa, „General Financing banko“ atstovo teigimu, tai nereiškia, kad vartojimo paskolą gali gauti bet kas. Planuojant imti paskolą stogo keitimui, patartina ir patiems atsakingai įvertinti savo finansines galimybes paskolą grąžinti, nusistatyti priimtiną įmokų dydį bei paskolos grąžinimo trukmę.
Darbus geriau patikėti profesionalams
Stogo dangų, kuriomis galima pakeisti asbestinį šiferį, yra įvairių – tai čerpės, plokštelės, skarda ir t. t.
„Vienas iš dažnų pasirinkimų – pluoštinio cemento banguoti lakštai, kuriuose ne tik nėra žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų, bet ir ši stogo danga gali padėti sukurti nepriekaištingą namo vaizdą“, – kalba M. Urbonas.
Renkantis naują stogo dangą, „Eternit“ atstovas pataria atsižvelgti ne tik į finansines galimybes, bet ir montavimo paprastumą, dangos svorį, estetiką, ilgaamžiškumą, priežiūros ypatybes ir kt. Visais atvejais rekomenduojama pasitarti su specialistais ir nesiimti stogo keisti savo jėgomis.
Nemažai žmonių tai daro neapsirūpinę apsaugos priemonėmis, dirba plikomis rankomis, šiferį skaldo ir meta nuo stogo žemyn. Viena pagrindinių taisyklių dirbant su sveikatai kenksminga medžiaga – turėti su ja kuo mažiau kontakto ir patikėti darbą profesionalams.
