Paskutiniai korupcinių bylų garsai – buvusio liberalų vado Eligijaus Masiulio, darbiečio Vytauto Gapšio pasodinimas į kalėjimą „MG Grupė“ byloje (pakeitusi pavadinimą po skandalo „MG Baltic“) ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko nubaudimas labai atlaidžiu teismo sprendimu. Paėmė 260 tūkst. eurų kyšį ir atsipirko 65 tūkst. eurų bauda…
Už tokį didelį kyšį, be laisvės atėmimo, ir juokinga bauda? Ar tai nemažina pasitikėjimo teisėsauga ir valstybe apskritai? Kai už kokią girtuoklėlio nedidelę vagystę gaunama atitinkamai griežta bausmė, o už korupcinius, švelniai pasakius, juokingas bausmes? Šiuos teismų sprendimus aptarsiu kiek platesniame teisėtvarkos lauke.
Prisiminkime gimdymų namuose „skandalingą“ bylą. Kaip skambiai ir lakoniškai pradžioje ir eigoje buvo pranešama žiniasklaidai, kokie siaubingi įtarimai apie organų prekybą ar net kanibalizmą (čia negražiai pasirodė ir policija), kokie vargani teisiniai argumentai, kurie galiausiai baigėsi įtariamųjų visišku išteisinimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT), nors ankstesni teismai jau buvo skyrę ir realias laisvės atėmimo bausmes.
Viena vertus, kaip gerai, teisingumas triumfuoja, trečios instancijos teisme toks sprendimas, kita vertus, pats procesas absurdiškas: jo metu apklausta 100 gimdžiusių namuose moterų, suprantama, patirta įtampa prisidėjo, kad viena iš proceso dalyvių gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė susirgo vėžiu ir mirė.
Valstybė kažkam kompensavo moralinę ir fizinę žalą? Ne, valstybė tokių absurdiškų bylų nagrinėtojams mokėjo geras alga ir toliau moka.
Kita byla. Tariamas Kručinskų smurto prieš savo mažametį vaiką Kaune atvejis. Koks buvo burbulas! Viešai pranešama, kad surasti kankinimo įrankiai, galimai žarsteklis ir panašiai. Ir kuo baigėsi? Visišku įtariamosios Eglės Kručinskienės išteisinimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT).
Visą šią nesąmonę valstybė vykdė mokesčių mokėtojų pinigais. O taip pat valstybės padaryta labai didelė moralinė skriauda įtariamiesiems. Atlygino tie, kurie tokią bylą tęsė, nors nuo pat pradžios šiaip paprastam žmogui buvo akivaizdu, kad čia nėra toks atvejis, jog reikalinga tokia byla.
Pradžia tokia: motina per kombinezoną truputį sudavė vaikui. Ar tai yra tinkamas ar idealus tėvų elgesys? Ne. Bet kad vystyti tokią teisinę baudžiamą bylą – tai valstybinis teisėsaugos absurdas!
Akivaizdus Temidės dviveidiškumas: vienais atvejais perdėtas uolumas, griežtumas, kitais – atlaidumas, visų lengvinančių aplinkybių pritaikymas. Jei kokius negalinčius pasisamdyti brangių advokatų galima patampyti, tai „aukštosios prabos“ negalima griežtai bausti, nes jie pasiėmę dideles paskolas, turi šeimas išlaikyti ir pan. Kaip V. Gapšys vežamas į kalėjimą pareiškė, kad neteisybė: „būsiu valstybės išlaikytinis“, o juk galėtų toliau darbuotis Seime ir gauti algą.
Įsivaizduokime: žmonės, neturintys pinigų, sveikatos, laiko pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimams, kurio praktikos rodo, gali pasikeisti iš esmės kitos instancijos teisme, su neteisybe ir pasmerkti likti? Svarbiausia pagarba teismui: stotis, teismas eina!
Nesu teisininkas, bet suprantu, kad apeliacijos gali koreguoti, retais atvejais ir ženkliai pirmos instancijos teismo sprendimą, bet ne iš esmės. Lakoniškai pasakysiu: vienas teismas nusprendžia – sušaudyti, kitas – paleisti į laisvę, visiškai nekaltas. Kai kurie teisininkai ekspertai teigia, kad radikalus nuosprendžių skirtingumas normalu. Nemanau.
Už pavogtą vištą gaus kalėjimą – ar gaila, juk „asocialas“. O tuos, kurie yra su kaklaraiščiu, mikliu liežuviu, gerais ryšiais ir pinigine, kažkaip negražu į kalėjimą sodinti. Juk ne bausmės griežtumas, įkalinimas pakeičia žmones, kaip pasakytų humaniškesnių bausmių skyrimo atstovai. Sutinku. Bet čia neturi būti veidmainystės. Tokių kaip Masiulis, Gapšys ir kitų sprendimai sukelia baisias pasekmes visuomenei. Kiek jų sprendimai tiesiogine prasme susargdino, nužudė žmonių?! Grįžkime į ištakas.
Kaip visuomenininkas dalyvavau alkoholio kontrolės sugriežtinimo procesuose. Kai dar E. Masiulis sklaidėsi reklamose su kūju daužydamas korupciją, matant, kaip yra priiminėjami įstatymai, buvo akivaizdu, jog valstybė yra valdoma ne iš Seimo ar Prezidentūros, Vyriausybės, o tam tikrų verslų atstovų. Seime tada E. Masiuliui ir pareiškiau, kad „esi korumpuotas“. Tikrai negalvojau, kad taip yra nešama grynais, tokiom sumom.
Tada šoko ponas Eligijus į akis, kad paduos mane į teismą už tokią išakytą mintį. Maniau, kad ta korupcija yra labiau „inteligentiška“, tokie „barteliniai mainai“, aptaku, paslėpta, kad sunkiai įrodysi, jog korupcija. Pasirodė tikrovė: grynųjų sumomis alkoholio dėžutėse, kurios neva virsta paskolomis butams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti visus liberalus ir „MG Grupę“ buvo žemiau dugno. Tik visiškas nesusipratėlis visuomenėje ir teisėsaugoje galėjo patikėti, kad taip, vargšas Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas pasiėmė paskolą ir net ranka raštelį tesugebėjo parašyti. Taip paskolą pasiėmė galimai būsimasis premjeras?!
Galėčiau pasakoti apie visą procesą, kaip išmanantis tiek viešuosius ryšius, tiek politinius procesus, kaip tai galiausiai ir būna įgyvendinta. Prisiminkime alkoholio reklamos draudimo atšaukimą 2011 m. Pasirodė žiniasklaidoje laidos, kaip absurdiška yra drausti alkoholio reklamą, po kelių reportažų, beje, kas nustebino, pirma kregždė tada pasirodė paradoksaliai LRT laidoje, neilgai trukus matome, jau įregistruotas įstatymo projektas, kad reikia leisti alkoholio reklamą. Ir draudimas prieš pat jo įsigaliojimą buvo atšauktas.
O procesai prasidėdavo taip. Drąsu ir stebėtina, kad „Verslo žinios“ parašė tai, kad vyksta tokie korupciniai apsitarimai, susitarimai. Ir dabar galima rasti internete šią informaciją – „Alkoholio ir žiniasklaidos atstovai svarsto, kaip keisti alkoholio reklamos draudimo aspektą“: „Į uždarą renginį Vilniuje kviesti AB „Alita“, AB „Stumbras“, AB „Vilniaus degtinė“, UAB „Bennet distributors“, UAB „Liviko“, UAB „Belvedere prekyba“ bei UAB „Mineraliniai vandenys“ aukščiausio lygio vadovai bei šalies televizijų, laikraščių, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių atitinkamo rango atstovai.
Laurynas Vilimas, susitikime taip pat dalyvavęs Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas, VZ.LT sakė, kad tai buvo „strateginis susitikimas“ ir „diskusija“.
„Buvo aptariamas reklamos draudimas nuo 2012 m. ir kaip galima tą aspektą keisti. Kalbėta apie pinigų srautų mažėjimą mūsų ir žiniasklaidos kišenėse, apie valdžios sprendimus bei kokią įtaką jie daro mums, žiniasklaidai ir valstybei“, – sako p. Vilimas.
Jis sakė negalintis apie susitikimą papasakoti „kažko daugiau“, kadangi susitikimas „nebuvo spaudai“.
„Išklausėme televizijų, laikraščių ir naujienų portalų vadovų pozicijų, nes nuo to priklauso, kaip ta žinia yra komunikuojama. Tai – bendras skaudulys“, – sako p. Vilimas.
Jis skaičiuoja, kad nuo 2012 m. visiškai uždraudus alkoholio reklamą, iš jos rinkos, šiuo metu sudarančios apie 40 mln. Lt kasmet, „liks riebus nulis“ .Visgi, pasak p. Vilimo, susitikime vyko diskusija, o ne sprendimų ar pasiūlymų paieška. „Buvo įdomi atstovų pozicija“, – teigia p. Vilimas.
2008 m. balandį Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. drausiančioms bet kokio stiprumo alkoholio reklamą visose Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse. O 2007 m. balandį parlamentarai priėmė pataisas, draudžiančias reklamuoti bet kokio stiprumo alkoholį TV ir radijo programose 6-23 valandomis. Tai sukėlė sporto varžybas transliuojančių televizijų, aludarių nepasitenkinimą“.
Beje, tuo atveju korupcinis procesas įgyvendintas – buvo alkoholio reklamos draudimas atšauktas. Juk mažai tikėtina, kad čia nebuvo „paskolų“ alkoholio pakuotėse, bet kažkaip nepričiupta. O gal ir noro, leidimo, pričiupti nerasta? Kai net pričiupus teismas išteisina!
Bet galime pasidžiaugti – veikiant įvyksta stebuklams prilygstantys pokyčiai: po daugiau nei 5 metų alkoholio reklama vėl buvo uždrausta ir įsigaliojo 2018 m. Beje, su aktyviu visuomenės palaikymu. Teko iškelti idėją ir jai vadovauti įgyvendinant, surenkant per 60 tūks. piliečių parašų, ir įstatymo projektą pateikėme Seimui per Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), taip numato įstatymas, kaip visuomenės atstovai.
Tuo metu Seimas nebuvo valdomas alkoholio pramonės, jau buvo prasidėjusi „MG Baltic“ („MG Grupė“), kuri, beje, valdo ir alkoholio gamybos bei platinimo įmones, byla, ir alkoholio reklamos draudimo įstatymą priėmė.
O koks rezultatas bus su čekiukų skandalu savivaldybėse? Pagal elementarų teisingumą turėtų būti daugybė bylų, nubaustų. Bet gal nepadoru taip elgtis su gražiai apsirengusiais džentelmenais, paprastus žmones tikrai papurtytų? STT pradėjo 14 ikiteisminių tyrimų, bet įtarimai dar kol kas niekam nepareikšti! Su masine korupcija kam ir kovoti – užsiimkim gimdančiomis mamomis, kad ir netobulais vaikų tėvais ir varganais pažeidėjais.
O kokia milijardinė politinė korupcija vyksta sveikatos (gydymo) sistemoje! Bet šie procesai kol kas dar vertinami kaip norma. Gal kažkada ateis ir čia laikas pokyčiams?
Juozas Dapšauskas
VšĮ Sąmoningas ryšys vadovas
