Sveikindami visus Lietuvos mokytojus su jų diena, švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) komanda jau džiaugiasi rudenį nuveiktais darbais savivaldybių mokyklose. O jų tikrai nestokojama – nuo infrastruktūros pokyčių iki įvairių edukacinių veiklų mokytojams ir mokiniams.
„Turbūt nėra geresnės dienos prisiminti švietimo labui nuveiktus darbus nei Tarptautinė mokytojų diena. Sveikinu visus šios įkvepiančios profesijos atstovus, ir tikiuosi, kad sėkmingai įsibėgėjusios TŪM programos veiklos pirmojo srauto savivaldybių mokyklose jų profesinį gyvenimą jau dabar daro šiek tiek įdomesnį, įvairesnį ir patogesnį“, – sako TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Vasarą darbą pirmojo srauto savivaldybėse pradėjo visų keturių sričių (lyderystės veikiant, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo) koordinatoriai – su didesne dalimi jų TŪM komanda susitiko rugsėjo pabaigoje vykusiame renginyje „TŪM jungtys I“, kuriame netrūko bendravimo, naujos informacijos, komandinio darbo grupėse. Veiklas savivaldybės išsigrynino ir pasitvirtino pažangos planuose, o dabar – laikas, kai veiklos startuoja ir pasiekia svarbiausią lygmenį – mokyklas.
Taip pat dar vasarą prasidėjo įvairūs infrastruktūros pokyčiai, reikiamų priemonių ir įrangos įsigijimas. Kėdainių „Ryto“ progimnazijos teritorijoje šiuo metu burzgia traktoriai ir vyksta rekonstrukcijos darbai – čia įrengiamas modernus sporto aikštynas. Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje pradėti sportinių veiklų, neformaliojo švietimo erdvių ir laisvalaikio erdvių įrengimo darbai, kuriuos numatyta baigti dar šiemet. Šią mokyklą pasiekė ir pirmasis programos pirkinys – spintelės mokinių daiktams susidėti. Biržų „Atžalyno” pagrindinėje mokykloje atlikti pirmieji infrastruktūros atnaujinimo darbai: suremontuotas mokytojų kambarys ir patalpos gamtos mokslų laboratorijai, gauta dalis mokytojų kambariui skirtos įrangos.
Prasidėjo ir kitos, į ugdymo proceso tobulinimą nukreiptos, veiklos – tiek mokiniai, tiek mokytojai jau spėjo išbandyti įvairias ugdymo veiklas naujose aplinkose ir su mokyklų ugdymo partneriais, išvykas ir stažuotes, kūrybinės dirbtuvės. Biržų savivaldybėje prasidėjo mokytojams skirtas lyderystės srities mokymų ciklas „Lyderystė pokyčių sąlygomis“. Šio miesto savivaldybės mokytojai rugsėjį spėjo sudalyvauti ir įvairiuose kultūrinio bei įtraukiojo ugdymo sričių mokymuose ir paskaitose – toks aktyvumas tikrai džiugina. Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos salėje vyko atsipalaidavimo technikų mokymai, skirti rajono mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje vyko mokymai 5–7 klasių vadovams apie Mokinio asmeninės ūgties dienoraščio įveiklinimą.
Dar neįpusėjęs ruduo buvo gausus ir mokiniams skirtų TŪM veiklų. Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje pradėjo veikti visos dienos mokykla, užtikrinanti pirmokų užimtumą iki 16 val. Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje 1–4 klasių mokiniai informatikos pamokose, neformaliojo švietimo užsiėmimuose jau dabar konstruoja naudodami išmaniuosius LEGO Education SPIKE robotus, o artimiausiu metu mokymo aplinka pasipildys ir 3D spausdintuvu bei jo išmaniaisiais priedais. Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos mokiniai rugsėjį lankėsi STEAM centro chemijos-biologijos ir fizikos laboratorijose, „Bricks4kids“ studijoje, kur dalyvavo edukacijoje „Susipažink su Lietuvos transportu konstruojant su LEGO“, taip pat sužinojo įdomios informacijos apie lietuviškąjį auksą edukacinėje veikloje „Gintaro magija“.
Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos mokiniai lankėsi Utenos STEAM centre, kur buvo supažindinti su elektros grandinės jungtimi, žaidė krepšinį valdydami robotukus, susipažino su teleskopais ir žvaigždynais. Taip pat įvairių bandymų metu buvo kviečiami išsiaiškinti fizikinių bei inžinierinių dėsnių ypatumus bei dalyvavo veiklose vykusiose biologijos-chemijos bei fizikos-inžinerijos laboratorijose.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje lankėsi menininkė iš Graikijos Mary Marinopoulou, kuri mokinius įtraukė į kūrybines veiklas, pasitelkdama savo praktikoje naudojamus kūrybiškumą skatinančius žaidimus. Tuo tarpu Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai Vilniaus „Skalvijos“ kino teatre žiūrėjo režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmą „Rose Namajunas: aš esu čempionė“, vėliau dalyvavo diskusijoje, atliko užduotis. Ir tai – tik dalis mokiniams skirtų veiklų, kurios vyko TŪM savivaldybių mokyklose.
„Jau dabar galime matyti pirmuosius savivaldybių darbo rezultatus. Kadangi daugelis jų turi ambicingus planus ir nestokoja entuziazmo, tikiu, kad jau iki metų pabaigos galėsime džiaugtis matomais bei jaučiamais pokyčiais savivaldybėse. Per šį laikotarpį mokyklose planuojama atnaujinti kabinetus, mokytojų kambarius, įkurti STEAM ugdymo laboratorijas, menų dirbtuves, liftus, sensorinius kambarius, įsigyti įvairių ugdymo priemonių, multifunkcinių baldų, skaitmeninės įrangos. Ne mažiau svarbios ir mokytojams bei mokiniams skirtos veiklos bei edukacijos, skirtos ugdymo procesą padaryti dar įtraukesniu“, – sako J. Šarpienė.
Į praėjusiais metais paskelbtą kvietimą dalyvauti TŪM programoje atsakė daugiau nei pusšimtis savivaldybių. Sulaukus tokio didelio aktyvumo ir norint užtikrinti kokybišką pasiregimą programos įgyvendinimui savivaldybėje, buvo nuspręsta formuoti du programos srautus: pradžioje startavo stipriau pasiruošusios savivaldybės, o antrajam srautui buvo duota šiek tiek daugiau laiko patobulinti savo planus su papildomomis konsultacijomis, TŪM ekspertų pagalba. Pirmajame sraute dalyvauja 22 savivaldybės, 8 iš jų rengė bendrus planus, antrajame sraute – 36 savivaldybės, 6 iš jų rengė bendrus planus, tad iš viso yra parengta ir patvirtinta 51 pažangos planas.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. Eur iki 43 mln. Eur per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta 109 592 639,90 Eur, antrojo srauto planams planuojama skirti 99 500 000 Eur + PVM.
Pagrindinis šios programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
