Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai pradėjo pasėlių dinaminius stebėjimus 40-yje šalies savivaldybių. O kokia pasėlių situacija Jūsų rajone? Įdomu? Jei turite augalininkystės, daržininkystės ar sodininkystės ūkius, kviečiame prisijungti prie IKMIS sistemos ir nemokamai naudotis integruotos augalų apsaugos bei konsultavimo paslaugomis.
Dvi savaites trukęs šalnų maratonas artėja į pabaigą, tačiau pasėliuose, o ypač rapsuose, matosi šalnų padariniai. Kokia situacija šalies rajonų žieminių kviečių ir žieminių rapsų pasėliuose?
Visą savaitę buvo šalnos, stipresnės ar silpnesnės. Oro temperatūrų vidurkis per paskutinę savaitę buvo tik 7–8 laipsniai šilumos, dirvos 10 cm gylyje – 6–7 laipsniai! Tikrai tokių skaičių nesinori matyti gegužės I dešimtadienį, kai augalai turėtų intensyviai augti. Dangus praėjusią savaitę kritulių taip pat pagailėjo. Dirvos drėgnumo kreivė važiuoja žemyn ir dabar 10 cm gylyje jos tebėra tik 17–20 proc. Ateinančią savaitę pranašaujami šiltesni orai ir jau su teigiamomis temperatūromis naktį. Šiuo metu augalams trūksta tik šilto ir gausaus pavasarinio lietaus, po kurio augalija tikrai atsigautų, o violetinis atspalvis dingtų iš lapų.
Žieminių kviečių būklė
Monitoringo duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai per praėjusią savaitę labiau sužaliavo, sutankėjo, nors vyraujantis išsivystymo tarpsnis yra toks pat, kaip ir praeitą savaitę, t. y. BBCH 31 (pirmasis bamblys pakilęs daugiau kaip 1 cm, o virš jo antrasis tarpubamblis, trumpesnis nei 2 cm).
Vadinasi, artėja ligų kontrolės metas. Nors ir vyravo vėsūs su naktinėmis šalnomis ir pakankamai sausi orai, žieminiuose kviečiuose fiksuojamos ligos, tokios kaip dryžligė, septoriozė ir miltligė. Šių ligų intensyvumas rajonuose pasiskirsto įvairiai. Lyginant su praeitos savaitės rezultatais, ligoms plisti sąlygos buvo nepalankios, ir ligų užkratai neperėjo ant viršutinių lapų.
Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Lazdijų (60 proc.), Jonavos (40 proc.), Širvintų (28 proc.), Švenčionių (24 proc.), Ukmergės (20 proc.), Pasvalio (16 proc.), Pakruojo (8 proc.) rajonuose.
Atsėliuotuose, jautrių veislių pasėliuose, kai randama 10 proc. augalų ir vyrauja palankūs ligai plisti orai (drėgni, su gausiomis rasomis ir dažnais lietumis bei šilti orai), rekomenduojama pasėlį nupurkšti fungicidais. Latentinis šios ligos periodas apie savaitę, tad plitimas, vyraujant palankiems orams, gali būti spartus.
Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Joniškio (96 proc.), Tauragės (84 proc.), Alytaus (44 proc.), Raseinių (40 proc.), Klaipėdos (36 proc.), Kaišiadorių (20 proc.) rajonuose.
Šios ligos patogeno dirvoje turime daug, ir susiklosčius palankioms oro sąlygoms lapų setoriozė gali išplisti. Tai viena žalingiausių lapų ligų, kuri yra labai klastinga, nes latentinis periodas tęsiasi net 10–14 dienų. Primename, kad javams užsikrėsti optimali temperatūra yra 20–25 oC šilumos, bet net esant šiai optimaliai temperatūrai, užkratui reikalinga mažiausiai 20 valandų trukmės lapų drėgmė. Todėl labai svarbu stebėti orus ir ligos prognozavimo modulius, kad galėtume teisingai ir laiku priimti atitinkamus sprendimus.
Sušilus orams ir pasibaigus šalnoms, reikės kuo skubiau atlikti du darbus – panaudoti augimo reguliatorius bei atlikti piktžolių kontrolę. Jei piktžolės naikintos rudenį, pavasarį jų mažiau, todėl nėra tokios skubos. Visgi, pirmiau reikėtų atlikti augimo reguliavimą ir tik po 3–4 dienų naikinti piktžoles. Darant atvirkščiai, reikėtų ilgesnio laiko tarpo tarp purškimų. Naudojamų produktų technologijas pakoregavo šalnos, todėl dabar augalams reikėtų greito veikimo ir energijos suteikiančių gaminių, tokių kaip aminorūgštys, kurios duos augalui energijos atsigauti. Svarbus ir kalis, kuris skatintų medžiagų apykaitą. Žinoma, nereiktų pamiršti ir kitų kviečiams svarbių elementų, tokių kaip varis, cinkas ar manganas.
SVARBU! Pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos, kokiais atstumais purkšti nuo vandens telkinių ir kitų objektų. Jų privalu laikytis, todėl prieš naudodami produktus nepatingėkite paskaityti pesticidų etikečių.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės gaires.
