Valstybinis dainų ir šokių ansamblis ,,Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė) vienintelis Lietuvoje, kuris šiandieną aktualiai ir šiuolaikiškai pristato Lietuvos identitetą ir įkvepia didžiuotis gyva šalies istorija. Nacionalinio meno sklaida regionuose, bendruomeniškumas, drąsa kurti – tai nuo seno puoselėjamos ansamblio vertybės. Kolektyvą apjungia šokėjų, nacionalinių instrumentų orkestras ir choro grupės.
Valstybinio dainų ir šokių ansamblio ,,Lietuva“ nacionalinių instrumentų ansamblis (vadovas ir vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas) balandžio 5 d. Ukmergės kultūros centre žiūrovams pristatė teatralizuotą koncertą ,,Eisva mudu abudu“. Tai orkestro jungtinė programa su Vilniaus universiteto folkloro ansambliu ,,Ratilio“ (vadovė Milda Ričkutė). Šiuo koncertiniu turu po Lietuvą ansamblis ,,Lietuva“ su folkloro ansambliu ,,Ratilio“ kvietė žiūrovus kartu padainuoti ir suvienydamas bendrai dainai vietinius šalies kolektyvus. Ukmergėje prie šio muzikinio projekto prisijungė Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Pyniava“ (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė).
Teatralizuotas koncertas ,,Eisva mudu abudu“ atskleidė žiūrovams lietuvių liaudies dainas šiuolaikišku pateikimu, pritariant nacionalinių instrumentų orkestrui, kuris vienintelis toks pasaulyje yra sudarytas iš profesionalių atlikėjų. Vakaro koncerte dainos skambėjo įvairių Lietuvos regionų tarmėmis.
Meilė – tai nuostabus jausmas, kurio dėka kuriamos gražiausios dainos. Jas kūrė mūsų proseneliai, seneliai, tėvai. Lietuvių liaudies dainose dažnai apdainuojama mergelė, bernelis ir jų tarpusavio santykiai. Daug lietuvių liaudies dainų skambėjo meilės tema ir vestuvinėse apeigose. Teatralizuotame koncerte ,,Eisva mudu abudu“ koncerto dalyviai dainomis stengėsi apdainuoti tam tikrą gyvenimo įvykį. Prasidėjo nuo gražaus mergelės ir bernelio susipažinimo. Čia pradžioje, kaip ir įprasta iki vestuvinio laikotarpio, meilės dainose vyravo lyriniai tonai, nuoširdumas, paprastumas, jausmo tyrumas. Vakaro metu nepamiršta buvo apdainuoti ,,rūtų darželio“, ,,žalių rūtelių“ – tai jaunystės simboliai, kuriems lietuvių liaudies dainose skiriama nemažai dėmesio. Žiūrovai išgirdo ir stalo vaišių dainų, kuriose apdainuojamas apynėlis, alutis. Nors dauguma vestuvinių dainų yra lyrinio pobūdžio, vaišių dainose galima pastebėti linksmumo, gyvybingumo. Vakaro metu skambėjo vestuvėms būdingų humoristinių-satyrinių dainų, kuriose šmaikščiai buvo apdainuojami pabroliukai. Taip pat sulaukėme ir trankių šokių, kurie neleido ramiai sėdėti salėje susirinkusiems žiūrovams. Pats jautriausias vakaro koncerto epizodas ir kulminacinis vestuvių momentas, jaunosios rūtų vainiko nuėmimas ir nuometo uždėjimas. Skambant kanklių muzikai ir ,,Ratilio“ solistei atliekant lyrinę dainą, prasideda naujas posūkis nuotakos gyvenime. Renginiui artėjant į pabaigą prisijungė Ukmergės folkloro ansamblis ,,Pyniava“ su Ukmergės krašto daina, ,,Nors tamsi naktele“, kuri buvo užrašyta Ukmergės raj. Kultuvėnų km. Koncertą vainikavo bendra dviejų folkloro ansamblių daina ,,Sėdžiu už stalo“ ir žemaičių krašto daina, pritariant ansamblio orkestrui.
Malonu, kad ansamblis ,,Lietuva“ šia koncertine programa sujungia folkloro kolektyvus bendrai dainai, šokiui, o klausytojas gali naujai pažvelgti į lietuvių liaudies dainų lobyną, mūsų tautos papročius ir tradicijas.
Indrė Bareikytė
