Želvos vid.mokyklos laikraštėlis Jaunimėlis. Nr. 2

    0
    jaunimelis
    jaunimelis
    Kaskart žvelgdami į tamsų, vis dažniau lietumi prapliumpantį dangų ne vienas pagalvojame: kaip greitai bėga laikas! Atrodo, dar visai neseniai maudėmės saulės spinduliuose, mėgavomės šiluma ir šviesa, o štai – ne toks jau trumpas tamsos ir gamtos sąstingio metas. Gamta miega – bet nebūtinai tingūs ir apsnūdę turime būti ir mes. Tokiu metu kaip tik norisi būti aktyvesniems, tarsi paneigiant gamtos dėsnius: kokie aktyvūs mes buvome praėjusįjį mėnesį rinkdamiesi pramogas, vykdami į ekskursijas! O ir I – asis trimestras baigiasi – argi nebūsime aktyvesni galvodami apie jo rezultatus?
    Taigi džiaukimės gyvenimu, nepasiduokime tingumui ir dvasiniam snauduliui, nesvarbu, kas mus lankytų – vasaros kaitros ar rudens darganos. Gyvenimas gražus visoks.
    „Jaunimėlio” leidėjai

     

     

    MŪSŲ MOKYKLOJE

    Penktokų krikštynos

    20101022164-1
    Jau tradicija tapo kiekvienais metais vykstančios penktokų krikštynos. Šįkart ši šventė vyko prieš pat atostogas. Penktokų klasė nėra didelė – joje 15 mokinių, o jų auklėtoja – Romualda Stražinskienė.
    Pirmiausia penktokai su auklėtoja buvo ,,papuošti” šiukšlių maišais. Prieš įeidami į salę turėjo suvalgyti po skiltelę česnako nuo virusų ir bakterijų. O kad jie negudrautų, septintokų auklėtoja Dalia Auglienė liepė jiems papūsti ir įrodyti, kad ,,vaistų” tikrai ragavo. Tada penktokai turėjo atsakyti į įvairius klausimus. Už teisingą atsakymą ant jų rankų buvo pažymėta raudona, o už neteisingą – juoda spalva. Prieš atsakydami į sunkiausius klausimus penktokai turėjo padaryti dvidešimt ar net trisdešimt pritūpimų. Atsakius į sunkiausius klausimus jiems teko žąsele krypuoti aplink salę ir pašokinėti ant vienos kojos. Po to buvo skaitoma Priesaika, kurios žodžius penktokai turėjo pakartoti. Nors jiems tą dieną kliuvo namažai išbandymų, tačiau pasibaigus krikštynoms visi iš salės išbėgo linksmi, džiaugsmingais veidais ir puolė į lauką žaisti su taip pasiilgtu pirmuoju sniegu.
    O dabar penktokai ir jų auklėtoja jau turi pradėti galvoti apie kitų penktokų krikštynas. Linkime jiems sėkmės!
    Evelina Motiejūnaitė

    Spalį kaip niekad mūsų mokyklos mokiniai buvo aktyvūs keliauninkai. Ne viena klasė pasirinktu maršrutu leidosi į tolimesnes ar artimesnes keliones. Šeštokai lankėsi Vilniuje, kur pabuvojo Taikomosios dailės muziejuje ir dalyvavo edukacinėje pamokoje ,,Karalienės Viktorijos laikų mada”, po to vyko į išsvajotą vandens pramogų parką ,,Vichy”. Aštuntokai pramogavo ,,Lokės pėdoje”, devintokai taip pat lankėsi Vilniuje, o dešimtokai vyko toliau – aplankė Biržų krašto įdomybes. Šįkart apie savo išvyką pasakoja aštuntokai.
    Aštuntokų ekskursija į  ,,Lokės pėdą“

    Mes, aštuntokų klasė, važiavome į ekskursiją, į ,,Lokės pėdą“. Labai buvo džiugu, kad buvo geras oras ir buvo galimos visos trasos. Taigi mus apjuosė diržais, aprengė gana įdomia apranga. Ant tų diržų buvo du karabinai ir toks apvalus ratelis. Iš pradžių mums viską paaiškino, pamokė, kaip reikia atsegti karabinus. Pasakė, ką galima daryti, ko ne. Pirmoji trasa buvo mokomoji, kurią turėjome pereiti visi, o jei padarydavome klaidų, tai siųsdavo į galą ir reikėdavo viską daryti iš naujo. Antra trasa buvo privalomoji ir ją turėjome įveikti, o tada galėjome eiti, kur nori – tai į ,,Laisvuosius skrydžius“ arba į likusias trasas – tai į Mėlyną, Raudoną ir Žalią. O ,,Laisvieji skrydžiai“ pasirodė labai įdomūs. Kai mes perėjome trasas, tai toji pirmoji pasidarė labai juokinga. Tad mums tikrai užteko drąsos tas 3 valandas.
    Evelina Motiejūnaitė

    Piešinių paroda
    opulskienes_pies
    Linos Opulskienės piešiniuose buvo pavaizduotas žmogaus ir augalų ryšys. Viename iš darbų buvo pavaizduotas medis (,,Šventoriaus beržas”, arba ,,Rytmetinė”). Šis medis primena senovę, kai mūsų senoliai rašydavo ant medžio žievės. Vaizduojama, kad kiekvienas augalas ar jo lapelis yra gyvas. Kiekvienas medis, kiekviena šakelė turi savo prisiminimus. Atėjus rudeniuo jie miršta, o pavasarį ir vėl atgyja.
    Beatričė Tavoraitė ir Brigita Gaidamavičiūtė:
    Sužinojome, kad piešinių autorė gieda bažnyčios chore, rašo eiles, piešia. Didžiausią įspūdį paliko jos piešinys ,,Tylus vėjas”. Jame vaizduojama besimeldžianti lietuvaitė su savo saulėmis, paukščiais ir nuolankumu. Kitas piešinys, palikęs įspūdį, – ,,Tegul visi pasauliai būna laimingi”.
    Vilius Dudlauskas: Man patiko vienas piešinys apie medį ir jo slaugytoją.

    APIE MUS…
    pict0007
    Kaip gyvena mūsų mokyklos naujokai pirmaklasiai ir jų mokytoja? Tuo domėjosi  Dovilė Butkutė.
    Klausimai mokytojai Janei Tavorienei:

    1.Ką galite papasakoti apie savo naują klasę?
    2.Jaip sekasi su ja dirbti?
    3.Kuo įdomūs šie vaikai?
    4.Kuriuos iš jų norite išskirti?
    5.Kuo jie ypatingi?

    Atsakymai:

    Ši klasė yra labai judri, tiesiog pasiutusi. Juos labai sunku suvaldyti. Su jais dirbti labai sunku, nes jie visiškai neklauso. Dažnai tenka pakelti balsą, nes gražaus pasakymo, pamokymo jie tiesiog negirdi. Kai kurie vaikai tingi dirbti, visiškai nenori mokytis. Mėgstamiausias jų užsiėmimas lakstymas, dūkimas. Aišku, yra ir gerų, mielų vaikų. Labai miela, šilta mergaitė Austėja Račinskaitė, nuoširdus Aivaras Mackevičius. Savarankiška ir daranti tvarką klasėje Rugilė Radzevičiūtė.


    GAIVIOJI ŽODŽIŲ VERSMĖ

    Ne taip seniai dar vieną savo knygelę išleido mokyklos muziejaus vadovė  Zita Kriaučiūnienė. 
    ,,Jaunimėliui” parūpo pateikti keletą klausimų naujosios knygelės autorei.

    1.Girdėjome, kad neseniai išleidote naują knygelę. Kokia ji, kaip vadinasi?
    Vadinasi ,,Piliakiemių istorijos“.
    2.Kuo ji jums svarbi?
    Svarbi tuo, kad ji yra apie Gimtinę.
    3. Kaip gimė sumanymas parašyti šią knygą?
    Seniai nešiojau tokį sumanymą. Juo labiau, kad jaučiausi ne viską  parašiusi savo pirmoje knygoje apie gimtinę – „Piliakiemy“. Ši tarsi pirmosios tęsinys, papildymas.
    4. Gal dar turite ateities planų parašyti naują knygą? Pasidalinkite jais.
    Planų ir sumanymų yra ne vienas, tačiau vargiai bespėsiu… Kiek Dievulis dar laiko duos…

    Kalbėjosi Odeta Šeženytė

    Klausimai knygelę iliustravusiai vienuoliktokei Eglei Prokapavičiūtei:
    1.    Kaip kilo sumanymas iliustruoti mokytojos Zitos knygelę?
    Tiesiog mokytoja Zita pasakė, jog ketina išleisti knygelę, ir pasiūlė man ją iliustruoti. O aš nė neabejodama sutikau.
    2.    Kodėl būtent tokius piešinius sugalvojai nupiešti?
    Manau, kad retas kuris su vizualiniu menu susijęs žmogus galėtų pasakyti, kodėl pavaizdavo vieną ar kitą dalyką. Skaičiau mokytojos apsakymus ir bandžiau perteikti tai, kokie vaizdai gimdavo mano mintyse.
    3.    Ar ilgai dirbai?
    Palyginus su kitais savo piešiniais – nelabai.
    4.    Ar savo darbu esi patenkinta?
    Taip. Iš tiesų esu labai dėkinga mokytojai už suteiktą tokia galimybę. Dailės mokyklos mokytojai dažnai sako, kad mano piešimas prailiustravimo pobūdžio, kad jis būtu tinkamas knygų iliustracijoms, todėl buvo įdomu save išmėginti tokioje srityje. Be to, džiugu, kad mano kūrybą pamatys didesnis ratas žmonių.

    Kalbėjosi Gabrielė Cimbolaitė

    Siūlome paskaityti vieną kūrinį iš naujosios Zitos Kriaučiūnienės knygelės

    Guogiai
    iliustracija
    Buvo senajame kaime toks paprotys: jeigu rengiamos vestuvės – nesvarbu, kokioj troboj – turtingo ūkininko ar bedalio – į jas galėjo eiti visi, kviesti ir neprašyti. Tik pastaruosius guogiais vadino.
    – Ar buvai veselioj? – klausdavo tolimesni.
    – Kaipgi, buvau. Neprašė, guogiais nuėjom…
    Taigi, tuokart ruošė Beinorai Benediktas su Marijona vestuves – tekino savo dukrą Mikasę. Graži, anot kaimo žmonių, buvusi – stambi, stipri, sveikatinga.
    Skolino suknią – mat labai didelės reikėjo. Giedraičiuose pas kurpių užsakė batus – Mikasės plačiai pėdai pirktiniai netiko. Kvietė gaspadines. Šios kepė pyragus, slėgė sūrius, virė mėsą ir šaltienos. Suruošusios viską nešė kamaron.
    Iš kaimynų ką kvietė, ko ir neprašė. Zarembos Vlado šeimynos nevadino: kur sutilps visi. Jo dūminėj pirkioj glaudėsi net 10 šeimynos: jie abu, šeši sūnūs ir dvi dukros. Neįsižeidė kaimynai. Tik vaikai pramuštgalviai sumanė pašėlti: jau sutemus jie nusėlino prie kamaros ir Ignotą, patį ,,čiupliausią“ ir tikrą išdaigininką, pro atvirą kamaros langelį įstūmė grobio paieškoti. Griebė Igna, kas arčiausiai buvo – dubenį su šaltiena – ir su juo buvo ištrauktas. Puolė vaikai, pasislėpę pilnom burnom kirto, kiek įstengė, o likučius su visu indu padėjo šuneliui.
    Susekė Benediktas, kad šaltienos trūksta. Skundėsi, dejavo savo Marijonai:
    – Mare, Mare, šaltiena dingo. Ką duosme svečiams? Mėsos neužteks.
    Suprato, kas nutiko. Zarembiokai nugvelbė.
    – Marijon, Marijon, Igna šaltieną stvėrė, šuo suėdė, bliūdą nusviedė! (žinojo, kad visas šunybes sugalvodavo Zarembų jaunėlis – Ignas).
    … Bliūdas voliojosi už Zarembų trobikės.
    … Negalėjo Zarembų šeimynos jaunimas eiti į Benedikto dukros Mikasės vestuves. Net guogiais.

    Kristina Paškevičiūtė
    Dundulis

    Kai lauke saulutė šviečia,
    Tai pažaist į kiemą kviečia.
    Lakstom, žaidžiam, dūkstam,
    Vietoje mes nenustygstam.

    Bet lauke staiga aptemo,
    Dievas pyksta – kas čia daros?
    Dunda, dunda – žemė dreba!
    Juk Dundulis žemę neša.

    Atsiprašome labai,
    Bėgam kambarin skubiai.
    Gal Dundulis mums atleis
    Ir pažaisti vėl mums leis.


    MOKINYS IS ARTI
    Rubrikos viešnia- mokyklos najokė lyduokiškė Brigita Gaidamavičiūtė.
    Brigita sutiko atsakyti į  ,,Jaunimėlio” klausimus:

    1. Kaip jautiesi šioje mokykloje?
    Gerai. Patiko mano klasė, ypač jos mergaitės. Berniukai ne taip patiko, nes išdykę.
    2. Papasakok daugiau apie save.
    Esu draugiška, gal kiek nedrąsi. Mano pomėgiai – groti gitara. Patinka dailė, nes mėgstu piešti. Nemėgstu ruošti namų darbų.
    3. Kokios tavo ateities svajonės?
    Norėčiau būti aktore, nes mėgstu ir moku vaidinti.
    4. O ką tu darai, kad ši svajonė išsipildytų?
    Lankau mokyklos dramos būrelį.

    Kitų nuomonė apie Brigitą:

    Odeta: Brigita yra draugiška, gera draugė.
    Dovilė L.: Brigita yra draugiška, gerai vaidina, gerai sutaria su visais.
    Gabrielė: Brigita yra tokia šiek tiek paslaptinga asmenybė, draugiška, linksma ir net padūkusi…
    Agnė P.: Ji miela, šmaikšti, siekianti savo svajonės, kas pagirtina, ir mokanti susidraugauti su įvairaus amžiaus vaikais.
    Evelina M.: Brigita yra linksma, draugiška, mėgstanti pajuokauti su visais.
    Gerda: Kiek pastebėjau, Brigitos veide visada būna šypsena. Ji labai draugiška, moka gerai vaidinti.
    Kristina: Brigita yra labai draugiška mergaitė, labai greit su visais susidraugauja ir nėra drovi, kaip pati sako. Mūsų klasėje ji susirado labai daug draugių, ypač susidraugavo su berniukais.

    Brigitą kalbino mokytoja Rasa Povylienė ir mokyklos literatės

    Šį ,,Jaunimėlio“ numerį parengė: Gabrielė Cimbolaitė, Odeta Šeženytė, Dovilė Butkutė, Živilė Zaveckaitė, Evelina Motiejūnaitė, Agnė Pleskutė, Rasa Povylienė  ir kiti.
    Maketavo, tekstus redagavo mokytoja Rasa Povylienė. 

    Želvos vidurinė mokykla

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia