Kontrabandos kontrolė Ukmergėje

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Vilniaus AVMI) informuoja, kad tiria rajone gyvenančių asmenų turto ir patiriamų išlaidų šaltinius. Gyventojai tikrinti ir anksčiau, stebėta, iš kokių lėšų jie įsigyja turtą, tačiau bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės departamentu pavyko tiksliai nustatyti rizikingiausių asmenų, galimai užsiimančių kontrabanda, sąrašus. Su šiomis institucijomis nuolat keičiamasi informacija apie asmenis, dažnai vykstančius per sieną lengvaisiais automobiliais, apie įtarimus keliančias transporto įmones ir pan.

Šiuo metu stebimi 3 Ukmergės rajono gyventojai, dažniausiai kertantys sieną su Baltarusija, kaip įtariama, atsigabenantys degalų kuro bakuose, o vėliau tuo kuru nelegaliai prekiaujantys.

Šiais metais už neteisėtai laikomas, gabenamas, realizuojamas cigaretes 1 rajono gyventojui priskaičiuota 12 tūkst. akcizų ir su jais susijusių sumų.

Vilniaus AVMI primena, kad Ukmergės rajono gyventojui, sienos kirtimo automobiliu momentu galima įvežti nekomerciniais tikslais:
10.1.1. cigaretės – 40 vienetų arba
10.1.2. cigarilės (cigarai, kurių kiekvieno svoris  neviršija 3 gramų) – 20 vienetų, arba
10.1.3. cigarai – 10 vienetų, arba
10.1.4. rūkomasis tabakas – 50 gramų;
10.2.1.   nedenatūruotas  etilo  alkoholis,  kurio    faktinė alkoholio  koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne  mažesnė kaip 80 procentų, – 1 litras arba
10.2.2.  etilo  alkoholis  ir  alkoholiniai  gėrimai,   kurių faktinė  alkoholio  koncentracija, išreikšta  tūrio   procentais, didesnė kaip 22 procentai, – 1 litras, arba
10.2.3.  etilo  alkoholis  ir  alkoholiniai  gėrimai,   kurių faktinė  alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,  ne didesnė kaip 22 procentai, – 2 litrai;
10.3. ramūs vynai – 4 litrai;
10.4. alus – 16 litrų.

3.1.  laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija:
3.1.2. 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių  gėrimų, 20 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50  vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš
kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares;
3.2.  laiko  didesnius į Lietuvos Respubliką įvežtų alkoholinių gėrimų  ir  tabako  gaminių kiekius, negu nustatyta šių Taisyklių 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose:
3.2.1.   yra informavę  apie  tai  AVMI VMI prie FM nustatyta tvarka;
3.2.2.  jeigu vienos rūšies (pavadinimo) alkoholinių gėrimų yra ne  daugiau  kaip 2 vienetai, cigarečių – 2 pakeliai, cigarilių – 100 vienetų, cigarų – 10 vienetų;
3.3.  gabena  įvežtus  iš  trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką cigarečių – 200 vienetų, alkoholinių gėrimų (stiprumas >22 proc.) – 1 litras; alkoholinių gėrimų iki 22 proc. – 2 litrai; alaus – 16 litrų;
3.4.  gabena  įvežtus  iš  trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinių  gėrimų  ir  tabako  gaminių  didesnius kiekius, negu nustatyta  šių  Taisyklių  3.3  punkte,  turėdami  importo muitų,
pridėtinės  vertės  mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pagal galiojančius teisės aktus tiek lengvųjų, tiek krovininių transporto priemonių kuro bakuose iš kitų šalių įvežtus degalus galima naudoti tik toje pačioje transporto priemonėje, kurioje buvo įvežti. Perpilus degalus į kitą talpyklą, už šį kurą atsiranda prievolė mokėti akcizus. Ši nuostata galioja net tik įmonių, bet ir gyventojų naudojamoms transporto priemonėms, įskaitant lengvuosius automobilius.

Pastaruoju metu vis didesnį susidomėjimą kelia įmonių kuro apskaitos politika. Atlikus detalesnę analizę paaiškėja, kad pažeidimas daromas ne vien perpilant į kitas transporto priemones iš trečiųjų šalių įvežtus degalus, bet ir imamasi neleistinų priemonių tokiai veiklai paslėpti (pvz., klastojami degalų įsigijimo kasos kvitai).

VMI prie FM informuoja, jog kai kurie gyventojai, kurie Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) pateiktais duomenimis, šiemet itin dažnai kirsdavo valstybės sieną su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija, bus paprašyti pateikti pagrįstus paaiškinimus Mokesčių inspekcijai, iš kokių lėšų jie įsigijo prabangų turtą, vykdė stambius ekonominius sandorius ir panašiai. Tuo tarpu asmenys, įtariami užsiimantys kontrabandos organizavimu ir vykdymu, sulauks išsamių patikrinimų dėl pajamų apmokestinimo ir turto įsigijimo šaltinių pagrindimo.

Muitinės departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), identifikavo gyventojus, kurie pastaruoju metu itin dažnai kirsdavo valstybės sieną, kaip įtariama, siekdami atsigabenti ir realizuoti vidaus rinkoje akcizais apmokestinamas prekes – dažniausiai benziną ir tabako gaminius. Taip pat nustatyti asmenys, kurie, institucijų turimais duomenimis, verčiasi kontrabanda, pvz., jie yra buvę sulaikyti gabenant nelegalias prekes. Iš bendradarbiaujančių institucijų gavusi minėtą informaciją, VMI sulygino ją su kitų duomenų bazių duomenimis (pvz., apie asmenų valdomą prabangų turtą, vykdytus turto perleidimo sandorius, asmenų darbo santykių istoriją ir kt.) bei išrinko rizikingiausius asmenis ir juos patikrins.

„Dėl itin dažno valstybės sienos kirtimo, kaip įtariama, siekiant parsigabenti ir neteisėtai realizuoti šalyje akcizais apmokestinamas prekes (kurą, alkoholį, cigaretes) pirmajame etape pasirinkome daugiau kaip 30 šalies gyventojų, o dėl galimo kontrabandos vykdymo dėmesys atkreiptas į daugiau nei 100 asmenų. Pažymėtina, kad, atliekant rizikingiausių asmenų atranką, didelis dėmesys buvo skirtas vertinimui, ar jie ir jų šeimos turi kitų teisėtų pajamų šaltinių. Gyventojai, kuriuos Mokesčių administratorius tikrins, inspekcijai privalės pagrįsti neatitikimą tarp turimo turto bei legaliai gaunamų pajamų, bus nustatomos ir vertinamos visos šeimos išlaidos“, – pasakoja VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad bus tikrinami tik patys rizikingiausi mokesčių mokėtojai ir jų sutuoktiniai bei kiti šeimos nariai.

Mokesčių administratoriaus dėmesio, pavyzdžiui, sulauks gyventojas, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl kontrabandos, jis pastaruosius metus gaudavo tik minimalų atlyginimų, tačiau jo valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia keletą milijonų litų. Pagrįsti, iš kokių pajamų įsigytas turtas ir iš ko pragyvena šeima turės kontrabanda įtartas niekur nedirbantis pilietis, kurio valdomo turto vertė siekia milijoną litų. 5 autotransporto priemones turintis gyventojas taip pat įtariamas mokesčių slėpimu, mat jam buvo pareikšti įtarimai dėl kontrabandos, o pastaruosius metus niekur nedirbo.

VMI nuolat tikrina gyventojus ir vertina, ar jų valdomas turtas įsigytas iš legalių, apmokestintų pajamų. VMI, MD ir VSAT turimos informacijos apibendrinimas šį kartą sudarė prielaidas tiksliau identifikuoti būtent tuos asmenis, kurie galimai verčiasi kontrabanda ir kurių veikla bus nuodugniai patikrinta.

„Įtariame, kad asmenys, kurie dažnai kerta valstybės sieną, galimai įveža įvairias prekes ir jas realizuoja Lietuvoje, nemokėdami jokių mokesčių. Vėliau už neapmokestintas pajamas, bandant „mėtyti pėdsakus“, turtas įsigyjamas šeimos narių vardu. Kai kurie anksčiau įtarti kontrabanda asmenys valstybę nesėkmingai bando apgauti pateikdami informaciją, kad pragyvena iš individualios veiklos, nors ta veikla, VMI duomenimis, nepelninga. Ir tokie asmenys neturėtų nustebti sulaukę VMI dėmesio“, – teigia A. Klerauskas.

Mokesčių administratorius primena, kad įgytas turtas, kurio įsigijimo teisėtais pajamų šaltiniais asmuo pagrįsti negalės, bus laikomas įgytas iš nustatyta tvarka neapmokestintų lėšų. Nuo tokių sumų bus privaloma sumokėti mokesčius į biudžetą. Informaciją apie turtą, įgytą iš galimai nusikalstamos veikos gautų pajamų, VMI perduos teisėsaugos institucijoms.

VMI primena, jog gyventojai apie mokestinius pažeidimus gali pateikti paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę anketą VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje.

Apie vykdomą nelegalią veiklą, susijusią su prekyba iš trečiųjų šalių, taip pat galima pranešti  Lietuvos muitinės pasitikėjimo telefonu  8 800 55 544.