Bandys stabdyti valdžios buldozerį

Užsitęsęs šilumos ūkio ginčas pabudino ir opoziciją. Kultūros centre įvyko pirma vieša diskusija. Joje konstatuota, kad išsigimė demokratija Ukmergės savivaldybėje. Visus sprendimus rajone priima keli asmenys, o atsakomybės neprisiima niekas.

Susitikimą pradėjęs tarybos narys Regimantas Baravykas pabrėžė, jog į susitikimą atėjo keli tarybos nariai. Lyg ir žmonių rinkti asmenys, tačiau čia atėję politikai iki šiol neturi jokios įtakos ar galios įtakoti dabartinius tarybos sprendimus. Šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimas prasidėjo dar balandžio mėnesį, tačiau gyventojai šio sprendimo peripetijas jaučia iki šiol ir nežinia kada jos pasibaigs. Pasak R. Baravyko šie įvykiai paskatino susirinkti bent kiek aktyvius žmones ir ieškoti būdo kaip įtakoti sprendimus dėl šilumos ūkio.

Šilumos ūkio konfliktas išaugo iki beprotybės ir įgauna valstybines formas. Niekada Valstybėje nebuvo leidžiama Valstybinių institucijų santykius aiškinti, juodinant kitą Valstybinę instituciją, kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras Kęstutis Grinius. „Kad savivaldybė pradėtų karą su visa Valstybe, to dar nėra buvę. Ir šiandien mes iš esmės neturime spręsti klausimo – kas šildys, kaip šildys ir už kiek šildys? Jums politikai ir žmonėms esminis klausimas turi būti – kaip gyvens Ukmergė susipykusi su visa Valstybe” – aiškino K. Grinius.

Jis nesutinka su rajono vadovų teiginiais, jog Teisingumo ministras kišasi į teismų darbą. Ministras Remigijus Šimašius yra pareiškęs, jog savivaldybei gręsia ieškiniai, kurie gali siekti iki keliolikos milijonų litų. Pasak K. Griniaus, ministras taip sakydamas turėjo galvoje ne Lietuvos teismus, o Arbitražo teismą. „Jis labai tiksliai nurodo – Investicijų apsaugos įstatymas garantuoja visas problemas Valstybei. O Valstybės problemas privaloma tvarka mes perkelsime į Ukmergę” – ministro žodžius citavo K. Grinius.  Jei šilumos ūkio nuomininkas kreipsis į teismą, dėl investicijų apsaugos – jame atsakovas bus ne rajono savivaldybė, o Lietuvos Respublika, atstovaujama šalies Vyriausybės, aiškino K. Grinius.

Tarybos narys Juozas Armanavičius sakė, jog tokiais savo pasisakymais signataras tik gąsdina žmones. Juk daug neteisybės šiame ginče yra ir iš Vyriausybės pusės, teigė jis.

Juozas Daunys savo kalboje sakė, jog nejaučia simpatijų šilumos ūkį išsinuomavusios bendrovės vadovybei, tačiau nepritaria ir savivaldybės vadovų veiksmams. Jei norime, kad šiluma būtų pigesnė, turime galvoti ir dirbti. „Tai yra ilgesnis kelias, sudėtingesnis, bet tai yra teisingas kelias, tikras kelias.

„Ką darė mūsų Taryba keturis metus? Darė ką nors ta linkme? Nieko nedarė. Bet prireikė sulaukti kadencijos pabaigos, kai ateina kiti rinkimai ir tada pradėti daryti revoliucijas. Pasitelkti gatvės rėksnius ir visą kitą. Šitas kelias niekur neveda, nieko gero neduos” – kalbėjo J. Daunys. Per šiuos kelis metus, kuomet rajonui vadovauja šie vadovai iš rajono Tarybos, dingo bet kokia demokratija. Ir dabar visa rajono bendruomenė tampa kelių žmonių ambicijų įkaitė, įsitikinęs J. Daunys.

Tarybos narys Romas Pivoras pritarė J. Daunio teiginiams, dėl demokratijos nebuvimo savivaldoje. „Jeigu šiandien labai aiškiai pasakoma, kad valdžia rajone pereina „GKČP”. Rajono taryba nepriėmė sprendimo  įvesti tokią ekstremalią situaciją. Deja toks organas valdo rajoną, priima sprendimus, visiškai neinformuodamas Tarybos narių, kas vyksta. Tai apie kokią savivaldą mes galime šnekėti” – sakė R. Pivoras.

Tarybos narys Andrius Kalesnikas taip pat akcentavo, kad savivaldybė pradėjo karą ir su Valstybe. Šiuo metu svarstomas šalies biudžetas, o rajono vadovai pila purvą ant ministrų ir Vyriausybės vadovo. Ir nesvarbu, kaip pasibaigs konfliktas. Tačiau aišku, kad rajonui jis tikrai nebus naudingas. Juk savivaldybės vadovų įžeisti valstybės tarnautojai rajoną atsimins iš neigiamos pusės. Pas juos jau atsirado asmeninės ambicijos, kalbėjo A. Kalesnikas.

„Šilumos problemos prasidėjo tada, kai buvo sudaryta sutartis. 2000-taisiais metais, kada buvo pasirašyta sutartis su tais- su kuo dabar ji yra nutraukta. Kas tą sutartį pasirašė? Sutartį pasirašė ta pati savivaldybė, ta pati taryba tvirtino turbūt. Kas tą sutartį sukeitė,  klausimas dar vienas. Po 10 metų kas tą sutartį nutraukia? Kas už tai atsakė, už pasirašymą? Niekas neatsakė. Nutraukia – kas atsakys. Niekas neatsakys. Ta taryba neatsakys, tas neatsakys. Jeigu mūsų Valstybėje nėra teisės, teisingumo ir taip toliau. Niekas už nieką neatsakys, kas nutraukia ir kas pasirašė” – emocingai kalbėjo Rimas Petravičius.

Visą diskusiją žiūrėkite video siužetuose.