Jaustis pavargusiam – visiškai normalu, ypač kai tai yra susiję su nepakankamu poilsiu, varginančia diena darbe ar kitomis išorinėmis aplinkybėmis. Tačiau, jeigu nuovargį jaučiame nuolat, o jį lydi ir kiti simptomai, tokie kaip suprastėjusi atmintis, negalėjimas susikaupti, galvos skausmai ir kiti požymiai, tai jau gali signalizuoti apie rimtesnę bėdą – užklupusį lėtinį nuovargį. Tam, kad jo išvengtume, svarbu užtikrinti reikiamų mikroelementų, vitaminų ir mineralų kiekį organizme, kasdien gerai išsimiegoti, vengti streso, taip pat tinkamai maitintis. Kokių maisto produktų vartojimas gali padėti užkirsti kelią lėtiniam nuovargiui atsirasti? Kokių mikroelementų ir vitaminų svarbu gauti, norint likti sveikam? Apie lėtinį nuovargį pasakoja dietologė Evelina Sabonaitytė.
Nuovargis jaučiamas net ir po gero nakties miego
Pasak E. Sabonaitytės, lėtinis nuovargis laikomas liga, ne simptomu.
„Nuovargis, pasireiškiantis dėl miego trūkumo ar sunkios dienos darbe, yra simptomas – gerai išsimiegojus, pailsėjus, jis pranyks. Tačiau lėtinio nuovargio taip lengvai neatsikratysime. Tai yra liga, kurią reikia gydyti. Lėtinis nuovargis pasireiškia suprastėjusia atmintimi, negebėjimu susikaupti, galvos skausmu ir svaigimu, miego trūkumu, jautrumu šviesai ar garsui. Taip pat gali skaudėti gerklę, padidėti kaklo ar pažastų limfmazgiai. Gali būti jaučiami ir kiti simptomai, paveikiantys bet kurį kitą organą“, – lėtinio nuovargio simptomus vardija E. Sabonaitytė.
Jos teigimu, žmonės, sergantys lėtiniu nuovargiu, dažnai prastai miega – jiems gali būti labai sunku pabusti rytais, o naktį neišeiti kokybiškai išsimiegoti, nes nuolat pabundama.
„Net jeigu išeina kokybiškai išsimiegoti, lėtinį nuovargį patiriantis žmogus vis vien jaučia nuovargį. Tiesa, tas nuovargio jausmas panašesnis į išsekimą, ne į mieguistumą, o protinis ar fizinis darbas simptomus gali tik dar labiau paaštrinti“, – pasakoja dietologė.
Pagrindinės priežastys nėra iki galo žinomos
E. Sabonaitytė teigia, kad pagrindinės lėtinio nuovargio priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau šia liga dažniausiai serga moterys.
„Šiam sutrikimui atsirasti įtaką daro įvairios infekcijos, kuriomis žmogus persirgo, pavyzdžiui, gripas, plaučių uždegimas, COVID-19. Taip pat genetika, hormonų disbalansas, stiprus fizinis ar emocinis stresas, aplinkos teršalai. Manoma, kad kai kuriais atvejais lėtinis nuovargis gali būti prasidedančios Parkinsono ligos išraiška“, – pabrėžia E. Sabonaitytė.
Kalbėdama apie būdus šios ligos išvengti, dietologė teigia, kad sveika, subalansuota mityba yra labai svarbi. Nors tai nėra pagrindinė priežastis lėtiniam nuovargiui atsirasti, sveikai maitinantis, užtikrinant visų mikroelementų, mineralų ir vitaminų kiekį organizme galima tikėtis stipresnės organizmo reakcijos į infekcijas ir kitus išorinius veiksnius.
„Žmonėms, kuriems diagnozuojamas lėtinis nuovargis, dažniausiai trūksta vitamino C, B grupės vitaminų, natrio, magnio, cinko, folio rūgšties, būtinųjų riebalų rūgščių (omega-3), kofermento Q10, taip pat nepakeičiamųjų amino rūgščių. Sergantiems lėtiniu nuovargiu ypač svarbu užtikrinti B12 ir folio rūgšties kiekį organizme. Būtent šie elementai turi ilgalaikės teigiamos įtakos jaučiantiems ilgalaikį nuovargį“, – apie būtiniausius elementus pasakoja dietologė.
Anot E. Sabonaitytės, yra įvairių būdų gydyti lėtinį nuovargį: „Nors specifinio gydymo nėra, galima rinktis vaistus, kurie padės kovoti su lėtinio nuovargio simptomais, pavyzdžiui, galvos skausmu. Gali padėti atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai, taip pat psichoterapija, padedanti išmokti atsipalaiduoti, koreguoti savo elgesį ir mąstymą. Kad ir kurį variantą pasirinktumėte, būtina ir sveika, subalansuota mityba bei miego režimas.“
Reikalingų vitaminų gausu duonoje
Dietologė išskiria kelis produktus, kuriuose gausu lėtinį nuovargį gydyti arba jo išvengti padedančių elementų.
„Tai – sėklos, riešutai, ankštiniai produktai, tamsiai žalios spalvos daržovės, fermentuoti produktai, žuvis, mėsa, vaisiai, kiaušiniai, taip pat visų grūdo dalių duona. Pastarojoje gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, tiamino, niacino. Šie vitaminai prisideda prie imuniteto stiprinimo, padeda kovoti su stresu, palaikyti gerą protinę veiklą. Taip pat duonoje yra magnio, būtino nervinei sistemai. Būtent dėl magnio trūkumo galime jaustis pavargę, prasčiau miegoti, gali sutrikti dėmesio koncentracija, pablogėti atmintis“, – apie imunitetą stiprinti padedančius produktus pasakoja E. Sabonaitytė.
Ji priduria, kad grūdinės kilmės produktų kasdien turėtume suvartoti 5–11 porcijų.
„Duonos riekė, sverianti apie 30 gramų, yra viena porcija. Tad bent du kartus per dieną turėtume valgyti grūdinės kilmės produktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad duonoje būtų mažiau cukrų – ne daugiau negu 5 gramai 100 gramų produkto, ir daugiau skaidulų. Nors sveikatai palankiausia laikoma visų grūdo dalių duona, kartais galima suvalgyti ir baltos duonos – ji gaminama iš rafinuotų grūdų, tačiau joje taip pat yra B grupės vitaminų, kalcio“, – apie duoną pasakoja dietologė.
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė pritaria ir teigia, kad visų grūdo dalių miltai turi daug B grupės vitaminų.
„Remiantis miltų gamintojų pateikta informacija, daugiausia B grupės vitaminų turi ruginiai visų grūdo dalių miltai, taip pat kvietiniai visų grūdo dalių ir speltos visų grūdo dalių miltai. Kalbant apie skonines savybes, kvietinė duona, iškepta iš visų grūdo dalių miltų, skiriasi nuo kvietinės duonos, keptos iš paprastų miltų. Jos minkštimas yra tamsesnis, daugiau sėlenų, jaučiamas lengvas kartumas. Visų grūdo dalių ruginė duona yra rūgštesnio skonio, rupesnė, neturi puraus minkštumo, yra skalsesnė. Norint gaminį paversti dar maistingesniu pasirinkimu, kai kuriais atvejais duona yra pildoma vitaminais. Pavyzdžiui, savo asortimente turime vitaminu D3 papildytos duonos. Kurdami produktus galvojame apie tai, kad produktai būtų ne tik gardūs, bet ir sveikatai palankūs, todėl duonos gaminius taip pat gardiname ir įvairiomis sėklomis: saulėgrąžų, moliūgų, linų sėmenimis, skaldytais rugiais“, – apie skirtingų rūšių duoną pasakoja S. Šoblinskienė.
Svarbiausia – saikas ir įvairovė
Dietologės E. Sabonaitytės teigimu, svarbiausia saikas ir įvairovė – būtina valgyti įvairų maistą, vengti ilgai ruošto maisto, nes tai sumažina vitaminų pasisavinimą. Turėtume vengti perdirbtų ir baltų miltų produktų, cukraus, gerti pakankamai vandens.
„Sveika mityba pagerins bendrą organizmo sveikatos būklę, o jos nesilaikant jau po kelių mėnesių gali pradėti trūkti B grupės vitaminų, nes organizmas turi ribotą galimybę kaupti B grupės vitaminų atsargas, tad jas nuolat būtina pildyti“, – aiškina dietologė.
