Pradėjo veikti nauja Europos Komisijos valdoma Kohesio atviros ir nemokamos prieigos platforma https://kohesio.ec.europa.eu, skirta pamatyti sanglaudos politikos pasiekimus.
„Gyventojai man dažnai užduoda kausimą, kur „nusėda“ ES pinigai? Nuo šiol turime išskirtinę galimybę sekti kiekvieną eurą, kas, kur, kam ir kiek išleido ES sanglaudos projektų pinigų, – naują platformą komentuoja Europos Parlamento narys Bronis Ropė. – Vos keliais paspaudimais kiekvienas gali sužinoti, kaip ES investuoja lėšas mūsų regionuose ir miestuose, kokiais projektais skatinama ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda. Sanglaudos politika tampa dar atviresnė ir skaidresnė“.
Kohesio yra išsami žinių duomenų bazė, suteikianti lengvą ir skaidrią prieigą prie naujausios informacijos apie projektus ir paramos gavėjus, bendrai finansuojamus pagal ES sanglaudos politiką 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.
„Mano paties viena iš prioritetinių darbo sričių Europos Parlamente yra regionų plėtra bei savivaldos stiprinimas, tad dideles pastangas dedu ES sanglaudos politikai, kad mūsų šalies regionams būtų suteikta kuo daugiau ES investicijų ir kad jų valdyme kuo aktyviau galėtų dalyvauti tų regionų, kuriems pinigai ir yra skirti, gyventojai, – teigia B. Ropė. – Noriu, kad žmonės suprastų sanglaudos politikos reikšmę Lietuvos kaip šalies raidai, kiekvieno gyventojo gyvenimo kokybei ir kad aktyviai dalyvautų ją formuojant. Tad džiaugiuosi, kad atsirado tokia didžiulė išsami sistema, kuri leidžia kiekvienam iš mūsų patogiai susipažinti su sanglaudos politikos rezultatais“.
Platformoje naudojant kokį nors raktinį žodį, galima sužinoti, kokie projektai finansuojami pagal sanglaudos politiką pagal naudojamą užklausą. Į sąrašą įtraukti projektai apima įvairias temas: nuo prisitaikymo prie klimato kaitos, turizmo patrauklumo didinimo iki ekosistemų, gilaus mokymosi ir dirbtinio intelekto tyrimų centrų.
Taip pat galima sužinoti kiekviename regione arba kiekviename teminiame prioritete finansuojamus projektus, matyti projektų pasiskirstymą tarp atskirų regionų ar miestų. Anot europarlamentaro, tai leidžia piliečiams pamatyti, prie kokių šalia jų vystomų projektų prisidėjo ES investicijos ir suprasti, kokią įtaką sanglaudos politika daro jiems toje vietoje, kur jie gyvena. „Pavyzdžiui, atsidarome Panevėžio apskrityje registruotus ES projektus, galime pasirinkti ir dominančią sritį, pavyzdžiui, socialinė įtrauktis, ir matysime, kokios įstaigos, ligoninės, muziejai, meno centrai ar kiti subjektai naudojosi ES parama, kiek investicijų buvo panaudota ir kam, – sako B. Ropė. – Beje, matysite ir kas yra atsakingas už projekto vykdymą“.
Europarlamentaro teigimu, ši platforma ne tik užtikrina didesnį ES lėšų panaudojimo skaidrumą, didina gyventojų informuotumą, bet taip pat yra puiki vieta pasisemti projektų idėjų savo kraštui, mokytis iš kitų šalių patirčių.
Įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą (SF) ir Europos socialinį fondą (ESF), duomenų bazėje šiuo metu yra daugiau nei 1,5 mln. projektų ir apie 500 000 paramos gavėjų iš visos ES.
Laipsniškai Kohesio platforma bus pildoma naujais projektais ir naudos gavėjais 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis ir programų institucijomis.
Kohesio kaupia ir standartizuoja duomenis. Už visus paskelbtus duomenis atsako atitinkamos vadovaujančiosios institucijos.
