Turbūt neperdėsime sakydami, kad kiekvienas psichologas turi savitą šio mokslo ir jo taikomumo suvokimą, į kiekvieną konsultaciją visada atsinešdamas kažką būdingo būtent jam ir jo praktikai. Visgi psichologija nėra ta medicinos sritis, kur dominuotų tik viena kryptis, tik viena psichologinės praktikos interpretacija. Tai turėtų būti suprantama, turint omenyje, kad procesai ir problemos su kuriomis dirba psichologai yra sunkiau apibrėžiami ir apčiuopiami nei kitos medicinos srityse.
Tai gali kiek apsunkinti psichologijos krypties pasirinkimą, kalbant ir apie studentus, ir apie pacientus. Todėl kartais yra svarbu žinoti apie dominuojančias psichologijos mokslo ir taikomosios praktikos kryptis, kurias čia ir pabandysime pristatyti.
Kognityvinė neurologija
Šios krypties psichologai daugiau dėmesio kreipia į biologinį žmogaus veiksmų ir savijautos pagrindą. Jei kitos psichologijos kryptis žmogaus biologiją interpretuoja kaip psichologinių reiškinių pagrindą, kuris, nepaisant to, negali paaiškinti šių reiškinių, tai kognityvinių neuromokslų kryptis pirmenybę suteikia būtent biologiniams procesams. Jos atstovai analizuoja ir modeliuoja žmogaus smegenų veiklą bei susieja biologinius procesus smegenyse su atitinkamais psichologiniais procesais.
Biheiviorizmas (elgesio psichologija)
Šios krypties atstovai teigia, kad žmogaus elgesys yra išmokstamas, o ne įgimtas. Atitinkamai, naudojantis šio krypties tyrimų išvadomis ir metodologija, terapiniu keliu galima atsikratyti nenorimo elgesio, pakeičiant jį norimu.
Psichoanalitinė kryptis
Tai yra teorinė ir praktinė psichologijos kryptis, kuri labiausiai žinoma dėl Zigmundo Froido indėlio. Psichoanalitikai išskirtinį dėmesį kreipia į pasąmonę ir jos sąlygojamus procesus, tokius kaip žmogaus seksualumas, sapnai ir pan. Šios krypties atstovais teigia, kad per nekontroliuojamus, pasąmoninius reiškinius galima atrasti tikruosius žmogaus elgesio, asmenybės ar kitų psichologinių sutrikimų motyvus.
Humanistinė psichologija
Tai yra kryptis, kuriai didelę įtaką padarė dvidešimto amžiaus filosofiniai judėjimai: egzistencializmas ir fenomenologija. Reaguodama į kitas psichologijos kryptis, humanistinės psichologijos šalininkai pabrėžia, kad būtina koncentruotis ne į vieną asmenybės fragmentą, bet į žmogaus asmenybės visumą. Jie išskirtinį dėmesį suteikia asmenybės augimo, tapatybės ir laisvės motyvams.
Tai – tik kelios pagrindinės psichologijos mokslų kryptys. Būtų galima ne tik paminėti kitas psichologijos interpretacijas, bet išskirti takoskyras kiekvienoje iš šių krypčių. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad ir Froidą ir Jungą galime laikyti psichoanalitinės krypties atstovais, teoriniai ir praktiniai skirtumai tarp jų yra ne ką mažesni nei tarp atskirų psichologijos krypčių.
Taip pat nebūtų tikslu teigti, kad vienos krypties atstovai savo profesinėje praktikoje taiko vienodus metodus, o skirtingų krypčių atstovai – skirtingus. Kartais skirtumai gali būti subtilūs ir mažiau pastebimi, o kartais – labiau išreikšti. Todėl renkantis psichologą geriausia pasidomėti ne tik jo įtakomis, bet ir taikomąja metodologija, ką galite padaryti psichoterapijos.lt ar psichologusajunga.lt puslapiuose, kuriose surenkama ir apibendrinama informacija apie Lietuvoje konsultuojančius psichologus.
