„Palikti nereikia padėti“ — ar žinote kur teisingai padėti kablelį šiame sakinyje, kai kalbame apie paukščių jauniklius? Dažnai radus dar jauną, tik apsiplunksnavusį paukštelį, bandome jam padėti, bet ar iš tikrųjų mūsų pagalba jam reikalinga? Dėl nežinojimo manome, jog darome gerą darbą, tačiau gamtos pasaulis surėdytas kitaip ir žmogaus įsikišimas dažnu atveju tampa beprasmės paukščio mirties priežastimi.
Šiemet, kaip ir kasmet, pavasarį iš žiemojimo vietų sugrįžta galybė sparnuočių, kuriems atbundantis pavasaris — poravimosi ir veisimosi metas. Daugelis iš jų renkasi miškingas vietoves, o kai kurie glaudžiasi arčiau žmogaus, miestų parkuose. Buvusi šilta žiema pastebimai paankstino paukščių perėjimo sezono pradžią. Pavasarėjant sulauksime ir lizdus palikusių jauniklių, kurie dar tik mokysis skraidyti ir ieškoti saugių vietų pasislėpti. Lietuvos zoologijos sodo paukščių skyriaus specialistai dalijasi patarimais kaip reikėtų elgtis radus mažąjį sparnuotį gamtoje.
Pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, tiesiog palikite jį ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas, derėtų tik tuo atveju, jei jam gresia pavojus — arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai ar jis yra atviroje vietoje — ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Nepamirškite, jog tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins. Tačiau, jei rastas jauniklis dar mažai plunksnuotas, kūną dengia pūkai, yra plikų vietų, silpnai laikosi ant kojų – tokį paukštelį derėtų mėginti grąžinti į lizdą, kuris yra kažkur netoliese. Svarbu paminėti, jog nepatartina to daryti su pelėdų ar varnų jaunikliais. Netoli esantys mažylio tėvai gali pulti žmogų, besikėsinantį paimti jų jauniklį. Varnos ypač atkakliai gina savo neskraidančius jauniklius ir gali atakuoti žmogų iki fizinio kontakto, tai yra normalus šių paukščių elgesys. Jei randate lizdą su iškritusiais, dar neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, patartina rasti nedidelę kartoninę dėžutę, surinkti lizdo likučius, sudėti paukščiukus ir įkeltį į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos. Pasišalinus žmogui, alkani jaunikliai skleidžiamais garsais prisikvies tėvus jų maitinti. Niekas geriau nepasirūpins paukščiukais nei jų tėvai. Jie dar ilgai mokys savo jauniklius, kaip rasti tinkamo maisto, saugotis nuo tykančių pavojų, rasti tinkamų vietų slėptis ir nakvoti.
Džiugios ir ankstyvos pavasario permainos vyksta ir Lietuvos zoologijos sode. Čia gyvenantys Didieji apuokai ūbauti ir duobutes lizdavietėms kasti pradėjo dar sausio mėnesio pradžioje. Ankstyvi buvo ir pirmieji sudėti kiaušiniai — vasario 19 dieną. Dažniausiai šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti kovo mėnesio pradžioje. Nuo jų neatsilieka ir naminės pelėdos, gyvenančios Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje esančiame seno ąžuolo uokse. Šiemet jos džiugina kaip niekad gausia pelėdžiukų vada, jų išskilo net 5! Paukščių specialistai mano, jog naminės pelėdos kiaušinius savo uokse sudėjo dar sausio pradžioje. Šiuo metu mažyliai — 2 mėnesių amžiaus. Pelėdžiukai neįprastai anksti paliko savo lizdą ir smalsiai leidžia laiką Lietuvos zoologijos sodo prieigose.
Nepamirškite, jog paukščių jaunikliai turi savo tėvus, kurie beatodairiškai jais rūpinasi. Visada, radus jauną paukščiuką, gerai pagalvokite, kokie Jūsų veiksmai tikrai jam padėtų. Paukščių jauniklių išsiritimas — natūralaus gyvenimo ciklo pradžia, kuri ne visada būna lengva — pasitaiko ir iššūkių, tačiau viską turėtų spręsti natūralūs gamtos dėsniai, o ne žmogaus ranka. Palikti, nereikia padėti — štai kur reikia dėti skyrybos ženklą. Geriausia, ką galite padaryti norėdami padėti paukščių jaunikliams — tiesiog palikti juos ten, kur radote ir leisti jų tėvams jais tinkamai pasirūpinti.
zoosodas.lt
