Siekiant įgyvendinti Susisiekimo ministerijos tikslą iki 2025 m. užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mb/s interneto spartą ne tik didmiesčių, bet ir atokių gyvenviečių namų ūkiams bei viešosioms įstaigoms, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vien per 2021 m. nutiesė apie 200 km naujų šviesolaidinių linijų ir prijungė 49 infrastruktūros objektus. Per metus iš viso naujos paslaugos buvo pradėtos teikti 86 gyvenvietėse.
„Sukūrus prieigą prie plačiajuosčio interneto, telekomunikacijų operatoriai galės efektyviau suteikti paslaugas namų ūkiams – prijungti juos prie bendro interneto tinklo. Geriausiai itin spartų internetą gali išnaudoti mokyklos, ligoninės ir kitos viešosios įstaigos. Itin spartus interneto ryšys leis teikti naujas paslaugas, mažinti regionų atskirtį ir skatins įvairių darbo vietų kūrimą“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpiu itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrai planuojama skirti apie 74 mln. Eur. Už šias lėšas ketinama plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą: statyti ryšio bokštus ir tiesti šviesolaidines kabelių linijas. Itin spartaus plačiajuosčio ryšio galimybė bus sudaryta 16 970 naujiems namų ūkiams ir 8467 naujoms įmonėms. Taip pat bus siekiama sukurti gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą apie 5000 skaitmeninei veiklai imlių objektų.
2022 m. numatyta pastatyti 25 ryšio bokštus. Darbai bus vykdomi Alytaus, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos, Kelmės, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Varėnos rajonų savivaldybėse.
2020 m. Europos Komisijos duomenimis, itin sparčiu fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu (100 Mb/s ir didesnės spartos) Lietuvos kaimiškose vietovėse jau padengta apie 23,3 proc. namų ūkių. Lietuva pagal šį rodiklį yra šešiolikta tarp ES valstybių. Palyginimui, Latvijoje – apie 74 proc. kaimiškų vietovių namų ūkių padengta itin sparčiu fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu, Danijoje – apie 73 proc., Lenkijoje – 25 proc., Estijoje – 20 proc., ES vidurkis – apie 28 proc.
ES tikslas – iki 2025 m. sudaryti galimybę visiems Europos namų ūkiams (100 proc.) naudotis interneto ryšiu, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mb/s ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės.
Susisiekimo ministerija pernai kartu su viešojo sektoriaus institucijomis bei ryšio operatoriais pasirašė memorandumą, kuriuo sutarta nuo 2025 m. pasiekti 100 Mb/s ryšio spartą bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių.