Išleistas leidinys „Ukmergė 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos spaudoje“. Juliaus Zarecko sudarytame leidinyje pateikiami visi straipsniai ar jų dalys, kuriuose paminėta Ukmergė. Kadangi knygos apimtis labai didelė, todėl pateikiame, mūsų nuomone, tik pačias įdomiausias šios 642 puslapių knygos ištraukas. Kai kur bus visos ištraukos iš tuometinės spaudos, kai kur ištraukos iš straipsnių. Skaitytojai, norintys susipažinti su visais tekstais gali apsilankyti tinklapyje ukmergeskulturospuslapiai.lt. Ištraukų kalba netaisyta.
Sausį „Laisvė“ rašė: „Ukmergėj rusai buvo atėmę iš katalikų bažnyčią su žeme ir trobesiais. Bažnyčią nugriovę pasistatė ant jos pamatų cerkvę. Lietuvos vyriausybei įsikūrus, miesto valdyba tą cerkvę pavedė katalikams, kuri tapo paversta bažnyčia, o gyvenamus namus pasiėmė Žemės Ūkio ir V. T. Ministerijos įgaliotinis, didžiulį gi sodną atidavė nuomon. Parapijos žmonės matė čia skriaudą esant, nes namai taip pat turi prigulėti ne kam kitam, bet parapijai, kur galima būtų suspiesti visas kultūrinis darbas: knygynas-skaitykla, prieglauda, salė susirinkimams ir t.t. Ir reikalavo tuos namus grąžinti pirmykščiam savininkui t. y. bažnyčiai. Nors reikalavimai buvo visiškai teisėti, negreitai, vienok, buvo pasiekti. Vietos valdininkai statė kiek įmanydami kliūčių, kad tik nepatektų namai į parapijos rankas. Žmonės nerimavo. Pyko ant Lietuvos vyriausybės, važinėjo keletą kartų delegacijos į ministerijas, kol galų gale namų neatsiėmė. Bet palaikę keletą mėnesių juos, štai netikėtai gauna iš Žemės Ūkio ir V. T. Ministerijos raštą į dvi savaites atiduoti jom vėl namus. Žmonės tais sužinoję be galo įpyko. Jie mano dabar prievarta namus paimti, nes, girdi, į Kauną nubodę važinėtis, pagalios važinėdami teisybės nerąsia. Įpykimas labai didelis./ Ir nežinia kokiu tikslu visa tai mūsų vyriausybė leidžia savo valdininkams daryti. Nejaugi ji nejaučia, kad tokiu erzinimu pati kerta tą šaką ant kurios sėdi. Ar turi pagalios teisės savintis sau bažnyčios turtą? Juk šitą klausimą galės išrišt tik Steigiamas Seimas. Kokiu tad tikslu belaukiant Steigiamojo Seimo tas žmonių erzinimas? Nejaugi tam, kad daugiau suirutės šaly sukelti ir padėti „broliams ir tovariščiams“ savo tikslų pas mus lengviau pasiekti? Pilietis.“
Sausio 6 d. „Laisvė“ rašė: „buvo pas mus Liet. Kat. Moterų Draugijos skyriaus steigimas. Moterų prisirinko labai daug. Pastebėtina, kad buvo nemaža ir taip vadinamų miesto lenkių. Vyrai smalsumo dėlei taip pat nemažam skaičiuje buvo atsilankę. Pranešimą apie moterų klausimą darė atvažiavęs iš Kauno prelegentas. Savo pranešime trumpai išdėstė moteries būvio istoriją. Paskui išrodinėjo teisių lygybės reikalą. Po pranešimo, susirinkimo buvo nuspręsta neatidėliojant steigti Liet. Kat. Mot. Dr. Skyrius. Tuo tikslu išrinkta laikinas trijų narių komitetas, kuriam pavesta pirmajam sekmadieny sušaukti antras susirinkimas; tuomet bus išrinkta nuolatinė valdyba ir nustatyti artimiausi darbai./ Susirinkimo metu viena moteris vaizdingai nupiešė moterų vargus, kylančius iš spekuliacijos, kurią Ukmergėj išimtinai varo žydai. Jų prisirinkę devynios galybės iš visų Rusijos kraštų ir visi gyvena spekuliacija. Mūsų vyriausybė ne kovojanti tinkamai su ja, priešingai: matytis esą jos pritarimo. Visos moterys pritarė tam ir sekančiam susirinkime nutarė padaryti tam tikrus prieš spekuliaciją žygius./ Seselė.“
„Trimitas“ rašė: „ sausio 8 d. Valstybės prezidentas ir Vyriausias Vadas aplankė Ukmergę ir buvo labai entuziastingai žmonių priimti.“
„Kariškių žodis“ rašė: „Sausio 25 d. buvo surengtas Ukmergės komendantūros vakaras su vaidinimais. Pasisekė pusėtinai. Buvo gyvi paveikslai „Lietuvos Liaudis“; sumanymas neblogas. Paskui tragedija „Nelaisvėje“, buvo statoma iš rankraščio; padarė gana didelio įspūdžio, ypač tuo laiku, kada kalinys lietuvis nudūrė kardu lenką legioninką. Po to dar buvo dvi komediji: „Jaunavedžių naktis“ ir „Jaunikis“./ My – kas.“
„Laisvė“ rašė: „Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktuvių šventė ne visai pavyko; susirinkusios minios nebuvo iškilmėmis patenkintos. Iš senosios bažnyčios po pamaldų į miestą iškilmingai išėjo stovinčiojo čia pulko kariuomenė su karo orkestru. Juos sekė domėdamosi žmonių eilės. Miesto grožį kėlė namų išpuošimas ir tautos vėliavos. Kareiviams praėjus žmonės laukė sukaktuvių šventės svarbos paaiškinimo, prakalbininkų ir luktelėję valandą kitą, ėmė skirstytis. Pranyko ir vienintelė Lietuvių Katalikių Moterų eisenoje nešta vėliava su obalsiais. Šį sykį ukmergiečių amžinai apsileista. Kam reikėjo tokią iškilmėms ruošti užsnūdusią ir „dalinai – sabotažistę“ komisiją išrinkti? Pašalietis.“
„Darbas“ rašė „Buvusioji Taryba nesugebėjo sutvarkyti miesto ūkio. Buvo toks momentas, kada minia daužė magistrato langus, reikalaudama duonos, nes užgynus įvežti javų miestan, biednuomenė buvo pavesta spekuliantų apetitams. Nuolatiniai kivirčai dėl mokesnio už elektros šviesą su „Ukmergės Aido“ draugija, kuri laiko vienintelę viešą salę. Magistratas negalėjo atskirti kultūrinės įstaigos nuo prekybinės. Antisanitarinis miesto stovis, miesto turtų apleidimas, elektros šviesos suteikimo nesutvarkymas – viskas iššaukė piliečiuose nepasitenkinimą./ Buvusioji tarybos sudėtis ir veikimas tarytum privalėjo pamokyti piliečius, kaip ir ką rinkti į miesto tarybą. Bet pasirodė atvirkščiai. Sąrašai buvo sudaryti tautiniais pamatais. Vienintelis progresas tuo atveju tas, kad sąrašų tautiškumas krito į akis./ Sąrašų buvo iš viso keturi. Žydai išstatė tik vieną sąrašą, kuris rinkimuose taip figūravo: „Žydų tautos blokas N 1“. Antrasis sąrašas vadinosi krikščionišku. To sąrašo kandidatai – tai smulkūs namų savininkai ir įvairaus plauko lietuviai. Trečias sąrašas demokratinis, kuri sudarė miesto veiklesni gyventojai, lietuviai, žmonės įvairių pažiūrų. Ketvirtas sąrašas be pavadinimo, bet sprendžiant pagal kandidatus, tai „endekų“, miesto „tūzų“ sąrašas. Tame sąraše yra miesto namų ir apskrities dvarų savininkų ir kartu, tik sąrašo gale, kurpių pavardės./ Viešą agitaciją šiek tiek varė tik trečias sąrašas. Balsavime dalyvavo 60%./ Balsavimo tokie rezultatai: sąrašas Nr. 1 pravedė 19 kand., Nr. 2 – tik 1 kand., Nr. 3 – 8 kand., ir Nr. 4 – 7 kandidatus. Ketvirto sąrašo vienas kandidatas praėjo tik 9 balsais: trečias sąrašas pravedė pilnai tik 6 kand. ir liko 49 balsai; kadangi ketvirto sąrašo likusiųjų balsų daugiau, tai jam ir teko dar septinta [kandidato] vieta./ Rinkimai rodo, kad Ukmergėje tautinė dvasia dar stipri, nes, vadovaujant sionistams, žydams pasisekė sudaryti vieną sąrašą, o ketvirtas sąrašas „ekspluatuodamas“ „patriotizmą“ sumeškeriojo 499 balsus. Ukmergietis“.
„Socialdemokratas“ rašė: „kovo 21 d. Ukmergėje vyko apskrities darbininkų atstovų suvažiavimas, kuri sukvietė Valstiečių sąjungos atstovai. Dalyvavo virš 100 darbininkų. Susirinkime buvo svarstomi 2 klausimai: 1. Dvarų darbininkai ir rinkimai į Steigiamąjį seimą; 2. Profesinės darbininkų sąjungos kūrimas. Susirinkime kalbėjo liaudininkas Kvieska, “socialdemokratų vardu” kalbėjo dr. Kairys. Jis trumpai apsakė, kam šaukimas Seimas ir ko darbininkai gali tikėtis iš įvairių, Utenos apygardoje savo sąrašus pateikusių, partijų. Baigdamas pabrėžė, kad tik socialdemokratai gali nuosekliai ginti darbininkų, bežemių ir mažažemių reikalus ir kvietė balsuoti už socialdemokratus. Panašiai kalbėjo ir pasisakantys iš atstovų tarpo. Susirinkime nutarta kurti profesinę lauko darbininkų sąjungą Ukmergės apskričiai, įstatams ruošti išrinkta 5 asmenų komisija. Nutarta pasiųsti į Kauną delegaciją “reikalauti iš valdžios, kad nebūtų pašalinami iš dvarų darbininkai nuo šv. Jurgio, kad jiems būtų mokama tokia pat ordinarija, kaip valdžios dvaruose, kad nesusipratimai tarp darbininkų ir dvarininkų būtų sprendžiami trečiųjų teismo ir, jei dvarininkas pats dvaro nenori dirbti, kad dvaras būtų pirmoj eilėj išnuomojamas patiems darbininkams, parduodant jiems gyvąjį ir negyvąjį inventorių.”
„Kariškių žodis“ rašė: „Balandžio 14 d. nuo pat ryto krūvelės piliečių pradėjo rinktis netoli rinkimų vietos ir tartis už ką balsuoti?.. Dažnai sodietės moterėlės prieidavo prie kariškių klausdamos: „pasakykite, Tamstelės, už ką dabar balsuoti?“. Dažniausiai jos gaudavo atsakymą: „Už ką norite, kas labiau patinka“ ir t.t. Ir vėl jos ėjo tartis – klausinėti./ 9 val. ryto išsirikiavusi ir Ukmergės Komendantūros komanda, o paskui ir 7 p. pulko būriai atėjo balsuoti. Apskritai rinkimai praėjo visai ramiai be triukšmo, be riksmo. Atlikę savo piliečių pareigą, žmonės išsiskirstė į namus, o kariškiai išsirikiavę grįžo dainuodami į savo kareivines. L-as“.
„Sietynas“ rašė: „Ūkmergės apskr. Tarybos š. m. balandžio 10 d. dalyvavo posėdy 23 nariai nuo 12 valsčių. Susirinkimą vedant seniausiajam nariui K. Rudokui, išrinkti Tarybos pirmininkas – S. Katliorius, pavaduotojas – J. Šeštokas. Valdybon išrinkti V. Meilus (pirmin.), A. Čekanavičius ir Pr. Šulga (nariai), Revizijos Kom. – O. Gruodis, K. Aukšuolis ir A. Gibavičius./ Einamaisiais reikalais nutarta:/ Dėl maisto prekių rekvizicijos [kariuomenės reikmėms] Taryba neranda galimu jos uždėti ant kurio nors miestelio savo apskrity, išskyrus Ūkmergės miesto, kuris valdosi apskrities teisėmis. Rekvizuojamų produktų skaičių, išskyrus druską, skaito neišgalimu ir prašo numažinti.“ Nustatyta „javų ir produktų statymui intendantūros sandėlin“ tvarka, rekvizicijų išdėstymo atskiriems ūkiams tvarka, numatyta, jog rekvizicijos vykdomos „nuo 6 deš [dešimtinių, 1 dešimtinė – 1,09 ha]. [dydžio ūkių], nukentėjusieji dėl karo ir šiaip sunaikintieji ūkiai gali būti tam tikromis Intend. ir Žemės Ūk. Dep. taisyklėmis paliuosuojami [nuo rekvizicijų]./ Pagaliau, Taryba nutaria apdėti mokesčiu savivaldybės naudai po 70 auks. metams dviračius, kaipo prabangos daiktus ir paveda Apskr. Valdybai paruošti projektą apdėjimo mokesčiais ir kitų dalykų, kaip antai, pramogos arklių (važinėjimuisi), medžioklės ir kambarinių šunų ir t. t.“
„Kariškių žodis“ rašė: „Balandžio 22 d. š. m. Žem. K. Butigeidžio pulke Kapitono Vitkausko rūpesniu buvo surengtas vakaras, kurio grynas pelnas eina pulko kareivių švietimo reikalams. Vaidino „Amerika pirtyje“. Kitą dieną, būtent 23 bal. tas pats veikalas buvo suvaidintas vien tik kareiviams veltui. Visų kuopų kareiviai buvo suvesti pavyzdingoj tvarkoj. Po vaidinimo buvo šokiai į kuriuos buvo leidžiamos ir merginos. Kareiviai buvo didžiai patenkinti ir širdy dėkojo gerb. kap. Vitkauskui už triūsą./ Fis mol.“
„Darbas“ rašė: „Balandžio 25 dieną buvo Ukmergės apskrities mokytojų konferencija. Konferencija buvo labai pasipiktinusi šiuo pradžios mokyklų departamento elgesiu./ Iš viso apskrityje yra 45 mokytojai. Pernai rudenį vargais negalais instruktorius surinko minėtą mokytojų skaičių. Ėmė tą, kas turėjo šiek tiek atitinkamo išsilavinimo ir sugebėjo mokyti. Kadangi bolševikams išėjus ir atsiradus daugybei Lietuvos valdžios įstaigų inteligentai buvo plėšiami į visas puses, todėl surasti mokytoją už 400 auks. buvo sunku, ir kas turėjo keturių skyrių paliudymą ar buvo žinomas kaipo gabus mokytojas, stodamas mokytojauti gavo 600 auks. Dabar pradžios mokslo departamento įsakymu tiems, kurie neturi pilno cenzo, mokama po 400 auks. Ukmergės apskrities dauguma mokytojų atsidūrė keblioje padėtyje. Iki to laiko gaudavo po 600 auks., tikėjosi tiek pat gauti iki pabaigos mokslo metų, nes kas gi algą maino nesulaukęs galo metų? Mokytojai algas gauna vėliau dviem trim mėnesiais, todėl jie įsiskolino, kaip jie dabar išsimokės, kada algą sumažinta, o gyvenimas trigubai pabrango./ Jei departamentas nori priversti mokytojus laikyti kvotimus, tai tą turi atlikti kitaip. Tokiu biurokratišku pasielgimu tik išvaikys iš mokyklų gabesnius mokytojus./ Konferencija svarstė naują pradedamosios arba, einant nauja terminologija, mažosios mokyklos programos projektą. […] Konferencija rado, kad programa, dėstant ją per keturis metus, labai plati mokiniams 7-11 metų amžiaus […]. Programos sustatytojų klaida, kad jie davė labai daug medžiagos, užuot tiekus mažiau, bet kad galima būtų nuodugniau išeiti. […] Konferencija pripažindama, kad programa netobula turiniu ir kad rekomenduojamos metodės praktikoje neįvykdomos, nutarė sekamoje konferencijoje, paėmus pamatan švietimo ministerijos programos projektą, sustatyti savo programos projektą ir pasiųsti jį Lietuvos mokytojų suvažiavimui svarstyti./ Ukmergietis.“
„Darbas“ rašė: „Gegužės 5 d. buvo „Ukmergės Aido“ draugijos visuotinis susirinkimas. Draugija gyvuoja beveik metus. Draugija turi 52 nariu; pajamų buvo 19000 auks., tiek pat išlaidų. Draugija išlaiko salę prie kurios yra įrengta scena [vienintelė tuo metu mieste]. Prie draugijos yra dveji kursai, kurie laikinai nustojo veikę; vieni – bendro lavinimosi ir lietuvių kalbos kitataučiams ir sulenkėjusiems./ Bendro lavinimosi kursuose lankėsi 15-16 žmonių. Visi kursistai iš miesto. Kursuose buvo pamokos tris kartus per savaitę. Dėstyta buvo aritmetika, lietuvių kalba, geografija, istorija ir pradinės žinios iš visuomenės mokslų./ Lietuvių kalbos kursus lankė žydai ir sulenkėję lietuviai, jau išėję kokį nors mokslą rusų kalba. Balandžio 30 dieną kursistams, dalyvaujant draugijos pirmininkui, buvo padaryti kvotimai. Pasirodė, kad kai kurie gerai pramoko kalbos ir gali duoti kraštui naudos, prisidėdami prie valstybinio darbo./ Draugijos artistų kuopelė surengė 15 vakarų, kultūrinė komisija be kursų padarė dvi paskaiti salėje ir kelias paskaitas valsčiuose./ Vasaros metu draugija nusistatė organizuoti sveikus pasilinksminimus ir valsčiuose daryti viešas paskaitas-pranešimus.“
„Kariškių žodis“ rašė: „Gegužės 30 d. Ž. Kunig. [Žemaičių Kunigaikščio] Butigeidžio pulkas, kap. Vitkauskui vadovaujant, surengė Vaitkuškių miške gegužines. Programoje ėjo: puodų daužymas, lenktynės, supančiotų bėgimas; paskui buvo šokiai ir žaidimai./ Gegužinės prasidėjo 3 val. po pietų, o baigėsi 9 val. vak. Visų kuopų ir komandų kareiviai buvo leidžiami be užmokesčio. Civilei publikai buvo pardavinėjami bilietai. Pelnas skiriamas kareivių švietimo reikalams. Kareiviai šia smagia pramogėle buvo labai patenkinti ir ateityje tikisi ir daugiau panašių padorių pasilinksminimų susilaukti. Fis mol.“
„Socialdemokratas“ rašė: „birželio 6 d. “Aido” salėje vyko Ukmergės apskrities dvarų ir sodžių darbininkų profesinės sąjungos steigiamasis suvažiavimas. Atstovai atvyko iš Ukmergės, Taujėnų, Žemaitkiemio, Pašilės valsčių. Suvažiavimą pradėjo J. Čepukaitis, pirmininku buvo išrinktas V. Purlis. Susirinkimas su kai kuriomis pataisomis “priėmė Šiaulių apskrities lauko darbininkų profesinės sąjungos įstatus” [pritaikė Ukmergės apskrities darbininkų profesinei sąjungai?]. Į valdybą išrinkti: J. Čepukaitis, S. Katliorius, V. Purlis, A. Ragožis ir K. Ūselis. Į ietuvos profesinių sąjungų suvažiavimą delegatus pavesta išrinkti valdybai. Profesinės sąjungos nariais užsirašė 139 darbininkai. Kalbėjusieji skundėsi sunkia dvarų darbininkų padėtimi: “Ordinarija [užmokestis už darbą?] menka – 90 pūdų [grūdų ?; pūdas -16,38 kg] ir 200 rublių metams. Dvarininkai daug darbininkų neteisėtai atstato nuo vietų, išvaro. Jei kam esti priversti duoti ordinariją, duoda kuo prasčiausius grūdus, pelių sugraužtus ir priterštus.” Susirinkime dalyvavęs darbo inspektorius Pilkauskas kalbėjo susirinkusiems, atsakė į jų klausimus ir priekaištus.“
„Kariškių žodis“ birželyje rašė: „Iš kultūros ir švietimo darbuotės./ 7 p. pulkas./ Kultūros ir švietimo darbe tolia atsilieka nuo kitų dalių. Dar iki šiolei nesuorganizuota Švietimo Komisija. Švietimo reikalu rūpinasi atskiri asmenys. Dabar švietimo darbas pavestas kap. Vitkauskui. Kap. Vitkauskui paskirti dar 6 kareiviai. Šie asmenys sudaro Kult. ir Šv. Komisiją ir Kareivių Kliūbo Valdybą. Prie pulko štabo įsteigtas knygynėlis. Knygos sukrautos į dėžę kartu su raštinės įrankiais. Kuopos naudojasi pulko knygynėliu. Nustatytos knygų skaitymo tvarkos nėra. Kiekviena kuopa veikia savistoviai. Paimtas knygas kuopose dažniausiai laiko savo žinioj viršilos. Yra ir pražuvusių knygų. Kareivių mokyklos veikia. Pamokos vedamos popiet gimnazijos bute. Rengiami kareivių rūmai su gražia kilnojama scena. Surengta buvo gegužinė, kuri davė 1000 a. pelno. Savo lėšų švietimui pulkas neturi. Sportas užmirštas. Vietos kinematografas neišnaudojamas/ 1-oji batarėja./ Persikėlus į naują vietą kult. ir šviet. darbas kiek apmirė; bet dabar jau uoliai tęsiamas. Rengiama mokykla, skaitykla, daromi vakarėliai, rūpinamasi visokiais būdais įgyti lėšų./ Ūkmergės komendantūra./ Kareivių kultūr. ir švietimo reikalais nieko nedaroma./ 1 p. pulkas./ Kult. ir šviet. darbas uoliai varomas. Komisijos sudėtis: kap. Sprangauskas, kap. Reklaitis, kap. Butkevičius, kap. Jackus ir leit. Bagdonas./ Kareivių mokyklos veikia. Mokoma priverstinai 1 val. į dieną./ Įsteigta: knygynėlis, kareivių kliūbas ir krautuvėlė. Pulkas turi savo kinematografą, kuris veikia du kartus per savaitę. Kareiviai už seansus moka nuo 3 – 6 auks. Kareivių kliūbas, krautuvė ir kinematografas veikia skyrium nuo Švietimo Komisijos ir gryno pelno apie 22000 auks./ Gerai vedamas sportas. Įtaisyta: sūpynės, gigantai, darželiai; rengiama: kroketai, futbolai ir t.t. Velykoms buvo surengta sporto šventė, gegužės 30 d. raitų lenktynės. Rengiami vakarai. Gauta iš vakarų ir surinkta švietimo reikalams 4453 auks., išleista 2888 a. 50 sk. Kareivių ūpas geras, visi noriai mokosi rašyti ir skaityti. Nemokančių rašyti skaityti veik nėra. Vasaros metu manoma surengti ekskursijų.“
„Lietuva“ liepos mėn. rašė: „Pradėjo vaikščiot iš Jonavos į Ukmergę siaurasis gelžkelis. Eina gana gerai, tik neapsaugotos kibirkštys, lekiančios iš kamino. Vokiečiai savo laiku buvo kaminą apmovę vielos tinklu. Toks tinklas kainuoja rodos tik 6 auks. ir yra geriausia apsauga nuo kibirkščių./ Ukmergėj trumpu laiku susidarė keletas akcinių bendrovių, taip pat veikia trys vartotojų bendrovės. Čia dar yra srities kooperatyvų sąjunga, kuri, deja, savo darbu dar nepasirodė, belaukia paskutinio palaiminimo./ Gražiausia Ukmergėj vieta – Piliakalnis, iš kur matyti visas miestas ir Šventosios krantai. Gaila, kad miesto valdyba nenuvalo to istorinio kalno iš statomų jo pakraščiais stoginių ir kiaulatvarčių ir neįtaiso kalno viršūnėj suolelių.“
„Lietuva“ rašė: „[…] VII.23. (Elta). Gautomis žiniomis, liepos 23 d. naktį Ukmergėj rasta 2 maišai komunistų literatūros lietuvių kalba.“
„Lietuva“ liepos mėn. rašė: „[…] Siaurųjų Gelžkelių Tarnyba prašo atitaisyti neteisingą pranešimą, įdėtą 145 „Lietuvos“ numery, kad tarp Jonavo ir Ukmergės siaurųjų gelžkelių garvežiai vaikščioją be kibirkščių gaudytojų./ Ir Jonavo Ukmergės ruože ir visuose kituose ruožuos važiuojamieji garvežiai priešgaisriniu atžvilgiu yra geriausiai aprūpinti, būtent: Kiekvienam garvežy yra įtaisytos turbinos ir uždėti geriausi kibirkščių gaudytojai. Be to, prie kiekvieno garvežio yra pritaisytos gaisrinės šlangos.“
„Socialdemokratas“ rašė: „rugpjūčio 22 d. “Aido” salėje vyko Ukmergės apskrities “dvarų ir sodžių lauko darbininkų profesinės sąjungos narių” visuotinis susirinkimas. Dalyvavo virš 100 narių, susirinkimą vedė valdybos pirmininkas J. Čepukaitis. Svarstyti 5 klausimai: 1. Pranešimas apie valdybos darbą; 2. Valdybos narių perrinkimas; 3. skyrių organizavimas; 4. švietimo reikalai; 5. “narių sumanymai“. Pirmininkas savo pasisakyme pranešė, kad valdybos narys Ūselis buvo mobilizuotas į kariuomenę, todėl buvo pasiūlyta į jo vietą išrinkti naują narį ir praplėsti valdybą 2 nariais. Buvo išrinkti: E. Boronienė, J. Gezevičius, Vl. Gurskis. Priimta instrukcija kaip organizuoti profesinės sąjungos skyrius. E. Boronienė pristatė referatą “švietimo reikalais”. Suvažiavimas priėmė “rezoliuciją, idant dvaruose ir sodžiuose būtų steigiamos mokyklos darbininkų vaikams. Susirinkimui pasibaigus į profesinę sąjungą užsirašė 30 naujų narių.
„Socialdemokratas“ rašė: „Naktį iš rugpjūčio 25 į 26 d. Ukmergės mieste buvo masinės kratos ir areštai. Žvalgybos skyriaus agentas su milicija ieškojo nelegalios bolševistinės literatūros. Neaplenkta buvo ir vietos socialdemokratų butas. Buvo smulkiai iškrėsti butai Jono Čepukaičio, E. Boronienės, Češuno ir kitų. Sumanūs žvalgybos agentai ėmė ką pagaudami: socialistinės ir klerikalinės pakraipos laikraščius, brošiūras ir privatinę korespondenciją. Ant rytojaus po tardymui kai kurie iš suimtųjų buvo paleisti ir dalis paimtųjų daiktų taipgi sugrąžinta.”
„Vienybė“ ir „Lietuva“ rugpjūčio mėn. rašė: „Kainos Ukmergėje: rugių pūdas [16,38 kg] – 28-30 auksinų; kviečių pūdas – 40-60 a.; miežių pūdas – 28-32 a.; avižų pūdas – 28-32 a.; žirnių pūdas – 25-30 a.; sėmenų pūdas – 30-40 a.; dobilų sėklų pūdas – 120-150 a.; arklys – 6000-10000 a.; melžiama karvė – 1000-4000 a.; penėta kiaulė – 600-800 a.; nepenėta kiaulė – 400-600 a. Atlyginimas žemės ūkio darbininkui už dieną (duodant maistą): vyrui – 15-20 a., moteriai – 16-18 a. […] motiejukų sėklos 120-150 [auksinų už pūdą], ruginiai miltai 40-50, kvietiniai miltai prast. malti 60-70, kvietiniai miltai pitlevoti [smulkūs, valcuoti] 80-100, grikių kruopos 40-120, miežių kruopos 40-80, avižų kruopos 60-80, bulvės 12-14, runkeliai 10-12, šiaudai ruginiai 2-4, šiaudai vasariai 3-5, šienas pievų 8-10, šienas pelkių 2-4, šienas dobilų ir motiejukų 10-12, pelai 2, sviestas sūdytas 600-640, sviestas nesūdytas 640-720, aliejus kanapių svarui [409,5 gr.] 10-15, aliejus sėmenų svarui 8-12, galvijiena svarui 4-6, aviena svarui 2, veršiena svarui 2-4, lašiniai svarui 14-16, medus svarui 20-40, kiaušiniai dešimčiai 2-4, višta 16-20, žąsis 30-34, antis 23-35/ […] jautis mėsai 18 p. [pūdų – apie 295 kg] 3000-4000, bulius veislinis 12 p. 1800-2000, suaugusi avis 100-200 […] paršelis iki 1 metų 30-60, veršiukas ½ metų 80-120. […]“
„rugsėjo 1 d. pradėjo veikti realinė žydų gimnazija, kurioje mokslas vyko jidiš kalba. Mokyklai didelę pagalbą teikė Žydų kultūrinė lyga, kuri padėdavo mokiniams apsirūpinti vadovėliais ir rašymo priemonėmis. Joje mokėsi 115 mokinių. Mokestis už mokslą buvo 1200 auksinų metams.“ (Šaltinis: A. Bliumin „Ukmergės žydų…“)
„Pavasaris“ spalio mėn. rašė: „Iš visų Lietuvos kampelių girdėtis, kad vienur kitur pavasarininkai kruta, dirba, bet apie ukmergiškius nieko negirdėt. Kitas gali klaidingai pamanyt, kad Ūkmergėje gal pavasarininkų nėr arba, kad ir yra, tai nieko neveikia. Ne. Ūkmergės pavasarininkų kuopa yra gana skaitlinga, turi apie 150 narių. Turi susirinkimams salę, turi biblioteką apie 500 knygų. Dabar sunkiose Lietuvos valandose Pavasarininkai irgi nemaža padeda tėvynei. Jie padarė rinkliavą kareivių naudai ir surinko apie 2000 auks. Neužilgo darys rinkliavą sodžiuose. Rinks valgomųjų daiktų sužeistiems kareiviams ir drabužių. Pavasarininkai beveik visi yra šauliai. Tikiuos kad ir kiti neatsiliks, paims ginklą į rankas ir gins savo tėvynę./ Kiekvieną sekmadienį visi susirenka savo salėn, ten pasiskaito bendrai knygų, laikraščių, klauso gimnazistų skaitomų referatų. Lanko šeštadieninius kursus, kame mokosi rašyti. Neseniai paaukavo iš Amerikos parvažiavęs Vytis, dabar Ūkmergės pavasarininkas visus tomus V. Kudirkos raštų su gražiais aptaisais, keletą teatro ir šiaip įvairaus turinio knygų, iš viso apie 30. todėl tariame jam širdingą ačiū!“.
„Trimitas“ spalio mėn. rašė: „Ukmergės šaulių būrys ilgą laiką visai nieko neveikė, tik šaulių vardą turėjo. Dabar senasis būrys reorganizuotas, tik instrukcijų dar negavo iš Centro valdybos. Nežiūrint to stropiai dirba darbą, kiekvieną dieną mokinasi rikiuotės, nedėldieniais važinėja šauliai po artimus miestelius ir organizuoja šaulius. Žmonės dar nežino, kas tai yra šaulys. Taigi, išaiškinus, kaip pavyzdžiui, Deltuvoje buvo susitvėręs seniau būrys, bet visai buvo išnykęs, tai ačiū Ukmergės būrio Šaulių pasidarbavimui, jau pradėjo gyvuoti iš naujo. Gavę Ukm. Skyr. Val. Telefonogramą, gimnazijos šauliai nežiūrint to, kad mokslas sutruks, išvažiavo tėvynei padėti [?] / Šaulys“
„Trimitas“, „Darbininkas“, „Sietynas“, „Lietuva“ rašė: „UKMERGĖ. Lenkų plėšikų darbas. Spalių 31 d. atlėkė Želigovskio siųstas aeroplanas į Ukmergę, kuris nusileidęs kiek žemiau metė į ramius civilius gyventojus dvi bombas ir šaudė iš kulkosvydžio. Nukautų yra 11 žmonių ir sužeistų 17. Štai lenkų žvėriškumas kokį laipsnį pasiekė!“ (Lietuvos ūkininkas. – 1920.); „Spalių 31 d. […]/ Vakare apie 15 val. lenkų aeroplanas skrisdamas per Ukmergę numetė dvi bombas ir miestelį apšaudė kulkosvydžio ugnimi. Bombardavimo vaisiai šie: 11 civilių žmonių užmušta, 13 sunkiai sužeistų ir daug lengvai sužeistų; kariškiai nenukentėjo.“ „Lapkričio 2 d. Lietuvos Vyriausybė „pranešė Tautų Sąjungai apie lenkų aeroplano apšaudymą spalių 31 d. Ukmergės ir apšaudymo aukas.“ „spalis. „Ūkmergės Miesto Taryba išreiškė protestą dėl mėtymo bombų ant ramių gyventojų ir apšaudymo jų kulkosvaidžiais […].“ „Ukmergės Miesto Taryba reiškia savo giliausi protestą dėl mėtymo bombų ant ramiųjų mūsų gyventojų ir apšaudymo jų kulkosvydžiais./ Toks pasielgimas, neiššauktas karo būtinybės, tik laužo visas tarptautines ir humanitarines žmonių teises ir nekaltu krauju ir smegenimis žuvusių vaikų, moterų, senių ir daug kitų žmonių aptaško mūsų miesto gatves, palikdamas daugybę bedniausių našlaičių ir ašarų, vargų ir nelaimių./ Kreipdamiesi prie visų kultūrinių tautų darbuotojų išreikšti savo pasipiktinimą už taip baisų būdą vedimo karo, prašome visų laikraščių atspausdinti šitą mūsų protestą./ Burmistras B. Dirmantas.“ Tarpe kitų aukų buvo ir Bliuma Capienė bei Izraelis Gelleris (Helleris), Hiršo s. (Šaltiniai: LCVA. – F. 1262. – Ap. 7. – B. 2352, 3356.)
„Laisvė“ spali0 mėn. rašė: „Kas per daug, tai jau per daug. Pasitaikė būti Ukmergės bažnyčioje per didelę iškilmę, būtent, per pamaldas 40 valandų pagarbinimo Švenčiausiojo Sakramento. Suskambinus varpams vakarinėms pamaldoms – nešparams, kaip geras Bažnyčios vaikas einu į Bažnyčią. Bet gi koks nusistebėjimas, o drauge ir nusiminimas apėmė, kada išgirdau kunigą laikantį pamaldas po mišparų „W imię Ojca“ (Vardan Dievo Tėvo…). Kas gi čia? Tai mat pradedama kalbėti rožančius „poniška kalba“, lenkiškai. Kaip čion vieną su kitu sutaikius? Visiems žinoma, kad tie nevidonai lenkai veržiasi mūsų žemėn, norėdami mus pavergti, o čion Bažnyčioje, tarsi prašoma Dievo, kad tas jų plėšikų darbas būtų laiminamas. Girdėjau, jog šv. Raštas sako: „Garbinkite Dievą visis tautos“, bet gi čion Ukmergėje tas nepritaikoma, kadangi lenkų nėra, o jei yra nutautėlių lietuvių išgamų, tai visi dar nėra pamiršę savo tikrosios lietuviškos kalbos. Pataikauti tad jiems, ypač šiuo laiku, kada jie su kardu rankoje, liedami mūsų brolių kraują, veržiasi mūsų tėvynėn, visai ne laiku./ Iš to atsitikimo, jog pamatuotas priekaištas senų pažiūrų dvasiškiams, jog jie lenkinę žmones ne tik klebonijose, bet ir bažnyčioje. Mano išmanymu jau gana juos glostyti ir jiems įvairiais būdais pataikauti. Šios dienos dvasininkija te neseka pėdomis senosios, kad ir ji neužsitrauktų tautos prakeikimo./ Galima suprasti, kokia buvo mano malda, kada išgirdau tą išgamų saujelę kalbant rožančių lenkiškai! Bet gi pergalėjęs savyje piktumo jausmus, nusižeminęs prieš Viešpatį, taip širdingoje maldoje siunčiau savo meldimą: – Viešpatie, apšviesk protą tam, kurio parėdymu, čion, tavo namuose, išgamos gauna paniekinti tikrojo Bažnyčios vaiko tikėjimo jausmus. Pasitikiu Dievu, kad mano prašymas bus išklausytas, apleidau Jo namus. Antano sūnus.“
„Iki šiol negaliu pamiršti to stipraus įspūdžio, kurį man padarė (1920 m. rudenį) pirmas pasivaikščiojimas Ukmergės šaligatviu, – prisimena po daugelio metų Markas Judelis [1897 – 1975 m.; pedagogas, jidiš kalbininkas, visuomenės veikėjas; trečiojo dešimtmečio pradžioje dirbo Ukmergės žydų gimnazijoje], – švelnų rudens vakarą publika vaikščiojo trumpa atkarpa, kur šaligatvis buvo platus (nuo Koltūno parduotuvės iki Perkulio [Kęstučio a., nuo Gedimino iki Vienuolyno g.]). Ir kartu su publika tekėjo laisvai ir nevaržomai jidiš iš jaunų ir vyresnių, jidiš iš visų burnų. Ir aš prisiminiau moters žodžius iš Tanacho, kad ji nieko neprašo iš pranašo Elišos, nes jai iš jo, nei iš ko nors kito nieko nereikia, kadangi ji gyvena savo tautoje. […] Ir aš pasijutau: gyvenu savo tautoje.“ (Šaltinis: Lempertas I. Litvakai. – Vilnius, 2005.)
„lapkričio 2 d. Ukmergės žydų gimnazijos draugijos pirmininkui B. Goldbergui buvo atsiųstas leidimas iš Švietimo ministerijos: “Ukmergės Gimnazijos Žydų Draugijai atidaryti ir laikyti savo lėšomis Ukmergės Žydų Realinę Gimnaziją pristatytu planu ir programomis. Gimnazijos Direktoriumi tvirtina Leoną Lampertą. [L. Liampertas gimė 1889 10 20 Gardine. Direktoriaudamas Ukmergėje pažinojo rašytoją B. Sruogą, vėliau kartu su juo kalėjo Študhofe, Sruoga jam padėdavo maistu. Po karo Vilniaus universitete dėstė bankininkystę, 1946 m. apgynė kandidatinę disertaciją. (Šaltinis: Kultūros barai. – 2006. – Nr. 2. – P. 92.)] Mokytojauti joje leidžia: Levui Goldbergui, Teodorui Sironui, Mozei Goldbergui, Adomui Kliučiui ir Lilijai Raselytei.” (Šaltinis: A. Bliumin „Ukmergės žydų…“)
„Lietuva“ rašė: „Aukos/ Vyr. Liet. Gyn. Komitetui/ XI – 15./ […] Ukmergės ap. L. G. Komitetas: 12700 a. [auksinų], 15 r. [rublių] aukso, 161 r. 85 k. [kapeikas] sid., 8 sid. monetas, 45 k. vario, 62 m. [markes] vok. sid., 6 m. 5 f. [feningius] vok. nikelio, 1 sid. kroną, 1 fran. 50 centų sid. įvairios monetos, 1 sid. kryžių, 1 sid. medalį. […] Ukmergės ap. L. G. Komitetas: 296 a. 50 sk. [skatikų], 285 r. caro, 500 r. kerenkų [Rusijos Laikinosios vyriausybės pinigų pavadinimas žargonu], 1 dolerį, 1 sid. laikrodį, 1 žiedą, 500 a. [valstybės paskolos] bonų.“
„Tėvynės sargas“ gruodžio mėn. rašė: „[…] Dvylikėje [dvyliktą valandą] buvome jau Ukmergėje. Miestas sveikas, savo vietoj. Akis ieško naujumų, širdis atsiminimų pilna. Visa kaip buvo. Didžiausia naujiena, kaip ir visame mūsų krašte, tai, kad pirma buvo „severo – zapadnyj kraj [šiaurės vakarų kraštas]“, o dabar – senoji močiutė Lietuva. Eidamas miestu skaitau: ukmergė (taip tikrai mažu „u“ parašyta gražiame tautos spalvų dugne), „Alau (t.y. aulų) dirbtuvė“, „Zagotovščikas“ ir kitos lietuvių kalbos bjaurinimo žymės, bet yra ir gražių parašų: „Pašto, Telegrafo ir Telefono įstaiga“, „Ukmergės iždinė“, „Apskrities Gydytojas“, „Gimnazija“ ir k. 1) [1) – išnaša teksto apačioje: „Bet turiu pažymėti, kad Sudavijos, apskurusio Lazdijų miestelio, žydeliai savo gražiomis ir taisyklinga kalba iškabomis tikrai daro sarmatos ir Ukmergei ir kitiems mūsų miestams“] Kadangi maža turėjau laiko, negalėjau giliau miesto pažiūrėti. […] S. T. [Stasys Tijūnaitis ?]“.
„Vienybė“ gruodžio mėn. rašė: „Kainos Ukmergėje ir apskrityje: už pūdą [16,38 kg] rugių – 35-46 auksinai.; kviečių – 40-60 a.; miežių – 25-32 a.; avižų – 30-40 a.; grikių ar žirnių – 30-40 a.; vikių – 30-50 a.; linų sėmenų – 45-60 a.; raudonųjų dobilų sėklos – 125-135 a.; ruginių miltų – 40-52 a.; paprastai maltų kvietinių miltų – 55-65 a.; valcuotų kvietinių miltų – 80-100 a.; miežių kruopų – 40-120 a.; avižų kruopų – 80-140 a.; bulvių – 5-10 a.; šiaudų – 1-5 a.; šieno – 2-6 a.; dobilų ir motiejuku šieno – 5-10 a.; sūdyto sviesto – 560-720 a.; saulėgrąžų aliejaus – 320-600 a.; kanapių aliejaus – 240-400.; sėmenų aliejaus – 160-320 a.; galvijienos – 160-220 a.; veršienos – 120-200 a.; avienos – 120-200 a.; lašinių – 480-720 a.; svaras [409,5 gr] medaus – 20-35.; 10 kiaušinių – 10-15 a.; višta – 10-15 a.; žąsis – 30-40 a.; antis – 15-20 a.; darbo arklys – 3000-5000 a.; melžiama karvė – 1000-4000 a.; mėsinis jautis (15 pūdų [apie 246 kg] svorio) – 1200-3000a., darbinis jautis (15 p. svorio) – 1200-3000 a., bulius veislinis – 100-200 a. [apsėklinimo kaina?]; suaugusi avis – 80-150 a.; penėta kiaulė (3 pūdų [apie 50 kg] svorio) – 200-500 a.; nepenėta kiaulė – 100-400 a.; paršelis iki vienerių metų – 60-150 a.; veršiukas pusės metų – 50-100 a. Dirbančiam žemės ūkio darbus darbininkui, duodant maitinimą, už dieną mokama – 10-20 a., be maitinimo – 15-35 a., darbininkei, atitinkamai, – 5-15 ir 10-25 a.“
