Kultūrinių iniciatyvų grupė „Kvadratas“ ir Ukmergės rajono savivaldybė pristato iškilios keramikės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, Aldonos Jonuškaitės – Šaltenienės naujausių keramikos kūrinių parodą „Iš jūros. Vikingai“.
Paroda išeksponuota „Ukmergė/Gobis. Lauko ekspo“ parodų paviljone Ukmergėje, Kęstučio g. 4.
Paroda veiks iki rugsėjo 20 d.
Aldona Jonuškaitė – Šaltenienė rašo:
„Jūra, jūra… Pirmą sykį ją išvydau būdama 13 metų…
Vaikystėj apie jūrą labai daug girdėjau iš savo senelio Aleksandro Limbos, kuris 7 metus, būdamas jūrininku, saugojo Rusijos Turkijos sieną Juodojoj jūroj. Po 1917 m. revoliucijos grįžo į Lietuvą, palaidojęs savo svajonę plaukti jūrom ir vandenynais. O jo pusbrolis Mykolas Limba apiplaukė visą pasaulį mokomuoju suomių burlaiviu. Gal dėl to vaikystėje vis sapnuodavau, kad aš – paukštis skraidantis viršum didžiųjų vandenų… O Kuršių Nerija nuo studijų laikų buvo mano nuolatinė kelionių ir atostogų vieta. Labai domėjausi Kuršių istorija, bendravau su Nidos senbuviais, 1992 m. čia dalyvavau tarptautiniame plenere „Vėjas“, kur sukūriau iš jūros išmestų medžio lentų ir rąstų skulptūrinę instaliaciją „Jūreivių sielos“.
Kai buvau pakviesta dalyvauti projekte „Mus jungia jūra. Lietuvos jūrų muziejui – 40!”, jūra ir istorija vėl sugrįžo manin: vikingai jau nuo seno gyveno mano pasąmonėj, žavėjaus Viduramžiais bei Jurgio Baltrušaičio knyga „Fantastiškieji viduramžiai“ ir, nežinau kodėl, mane visada traukė „žmogažvėriai“ – ypač žavėjo gotikos gryliai ir chimeros… Pati augau tarp šunų, kačių, kitų gyvūnėlių, labai juos mylėjau … Kaip ir mano zodiako ženklas, esu užsispyrėlė – tarsi ožka.
Keramika – dūžtantis menas. Ir todėl man ypač įdomu apžiūrint tyrinėti restauruotą archeologinę keramiką, sulipdytą iš šukių ir su tuštumomis. O kokios Paryžiaus Dievo motinos katedros chimeros ar senieji gobelenai su vienaragiais, Boscho paveikslai!..
Šį savo darbą lipdžiau iš gabalėlių atrastų mano pasąmonėj – iš sudužusių vikingų ir taip gimė ši kompozicija „Iš jūros. Vikingai“, pradėta pernai ir užbaigta šįmet, karantine, su kauke ant veido…“
Tomas J. Daunora lauko ekspozicijų projekto autorius ir kuratorius
