Visus mokslo metus mūsų Siesikų gimnazijoje buvo vykdomi du Erasmus+ projektai nuotoliniu būdu, tačiau kelioms mokinėms ir dviem mokytojams labai pasisekė, nes birželio 27 d. – liepos 3 d. viešėjome Lenkijoje, Lodzės mieste. Ten vyko paskutinis projekto „Tolerance is my best friend“ (Tolerancija yra geriausia mano draugė) partnerių susitikimas. Susitikome su mokytojais ir mokiniais iš Bulgarijos, Rumunijos, Sicilijos ir Lenkijos. Buvo labai smagu vėl gyvai pamatyti po pusantrų metų pertraukos tuos pačius ir naujus veidus, pabendrauti anglų kalba, išmokti naujų žodžių kitomis kalbomis, dalyvauti bendrose veiklose, kartu pusryčiauti ir pietauti, aplankyti naujas vietas. Net pamiršom, kad pasaulyje yra pandemija. Labai džiaugiuosi Siesikų gimnazijos mergaitėmis Vesta Pociūnaite, Vykinte Pivoraite, Kornelija Gvozdaite ir Violeta Šataityte, nes jos buvo tikra susitikimo siela: linksmino savo pokštais, inicijavo visų šalių mokinių bendravimą, buvo aktyvios, nepavargstančios, linksmos.
Kadangi projektas yra apie toleranciją, tai daug dėmesio buvo skiriama žydų, kuriuos ne visada kitos tautos toleruoja, temai. O Lodzė yra labai susijusi su žydų tauta. XIX amžiuje, prasidėjus pramoninei revoliucijai, Lodzė buvo pasirinkta kaip tekstilės pramonės miestas. Fabrikai ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Į Lodzę plūdo darbininkai, o fabrikų savininkai turtėjo. Lodzėje tuo metu gyveno turtingiausi Lenkijos žmonės, kurie buvo žydų kilmės. Prasidėjus karui, Lodzėje buvo įkurtas didžiulis getas, į kurį buvo suvaryti miesto žydai, o jų namus užėmė vokiečiai. Buvusio geto pakraštyje yra žydų kapinės, kuriose palaidota daugiau nei 160 000 žmonių, plotas apie 14 ha. Mus labai nustebino paminklų, antkapių masyvumas ir tai, kad vietoj gėlių ir žvakių čia dedami akmenėliai.
Aplankėme ir linksmesnių vietų: Lodzės miesto širdį – Piotrkowskos gatvę, prekybos ir laisvalaikio centrą „Manufaktūrą“, kompozitoriaus F. Šopeno muziejų, liaudies buities muziejų po atviru dangumi, primenantį mūsų Rumšiškes, Radvilų rūmus, sostinės Varšuvos įžymybes. Pasikėlėme į Kultūros ir mokslo rūmų 30-ą aukštą ir grožėjomės Varšuvos panorama. Šie rūmai buvo pastatyti kaip J. Stalino dovana Lenkijos sostinei 1955 metais. Tai buvo nepageidaujama dovana ir daugelis netgi atkakliai ragino jį nugriauti, tačiau pastatas vis dar stovi ir kasmet jį aplanko apie 350 tūkst. žmonių.
Kaip matote, sužinojome daugybę įdomių dalykų, neįmanoma čia visų aprašyti. Tiesiog aplankykite Lodzę ir Varšuvą, mūsų projekto komanda tai visiems rekomenduoja. Projektas baigėsi, tačiau turime daugybę prisiminimų, draugų ir patirčių. Rudenį tęsime kito projekto, kuris yra apie ekologiją, veiklas. Tikimės, kad jas atliksime gyvai, o ne per nuotolį.
Erasmus+ projektų koordinatorė Siesikų gimnazijoje Violeta Grigaliūnienė
