Vasario 22 d. LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai vyko į kelionę į Naująją Akmenę. Kelias buvo neartimas – mūsų laukė LPS „Bočiai“ Naujosios Akmenės bendrijos organizuotas renginys „Prie Baltijos mūsų tėvynė“.
Pagal kelionės maršrutą per Akmenę nevažiavome, todėl mūsų nuolatinė gidė Danutė Gelūnienė mums papasakojo įdomesnius faktus. 1511 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Akmenės dvaras, šalia dvaro pradėjo formuotis Akmenės gyvenvietė. 1596 m. karalienė Ona Jogailaitė davė sutikimą Akmenėje statyti medinę bažnyčią. Šis lotynų kalba parašytas dokumentas per visus karus, marus ir gaisrus stebuklingai išliko ir dabar yra saugomas bažnyčios archyve. 1912 metais buvo pastatyta dabartinė, ketvirtoji, akmens ir raudonų plytų vienabokštė neogotikinė bažnyčia. XVII a. Akmenės kraštą ne kartą siaubė švedų kariuomenė. 1736 m. po karų ir maro epidemijų Akmenėje buvo likę vos 16 nuolatinių gyventojų. 1871 m. rajono teritorija nutiestas Šiaulių–Mažeikių geležinkelis. Tai paskatino miestelio plėtrą ir 1897 m. Akmenėje jau buvo apie 1,5 tūkst. gyventojų. 2020 m. vasario 01 d. Akmenėje gyvenamąją vietą deklaravo 2479 gyventojai. 1950–1962 m. Akmenė buvo Akmenės rajono centras.
Iš kartos į kartą buvo pasakojama legenda, kad Akmenės krašte gyvenusi ištverminga akmentikių gentis. Žmonės buvę tokie stiprūs, kad tik valios galia net per atstumą galėdavę pakelti didžiulius laukų riedulius. Atslinkus milžiniškam ledynui jie nesitraukė ir nepaliko savo krašto. Sakoma, kad jie susiliejo su akmenimis, pavirto lauko rieduliais ir amžiams liko šioje žemėje. Akmenė ir akmuo – neišskiriama žodžių jungtis. Gal dėl to tik Akmenėje dabar itin entuziastingai žaidžiamas smagus žaidimas kūlsveidis. Žemaitiškai akmuo yra kūlis. Kūlsveidžio žaidėjai rungtyniaudami stengiasi kuo toliau nusviesti atitinkamo dydžio ir svorio akmenį.
Akmenė – 2020 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė Šiaulių apskrityje.
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos geologai Akmenės rajono teritorijoje aptiko dideles klinčių, kurios naudojamos cemento gamybai, atsargas. Čia dideli kalkakmenio klodai. Atsižvelgiant į tai rajone plačiu mastu buvo vystoma statybinių medžiagų pramonė. Cementas, kalkės, stogų danga čia gaminama iki šiol. Dėl cementui tinkamų klinčių klodų ir buvo nuspręsta statyti cemento fabriką ir naują gyvenvietę. 1952 m. pastatyta miesto tipo gyvenvietė – Naujoji Akmenė. 1962 m. ji tapo rajono administraciniu centru, 1965 m. gavo miesto teises. Dabar čia gyvena 8478 gyventojai. Visame Akmenės r. yra 21171 gyventojas.
Tik įvažiavus į Naująją Akmenę dėmesį patraukia naujoviško stiliaus Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčia. Ji pradėta statyti 1989 m., pašventinta 1999 m. Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčia oficialiai įregistruota 1995 m. Kultūros rūmų pastatas, į kurį rinkomės, statytas 1958 m.
Į renginį taip pat atvyko LPS „Bočiai“ Pasvalio ir Šilalės bendrijų kolektyvai. Į salę įnešamos Lietuvos Respublikos vėliavos, giedame himną. Naujosios Akmenės m. bendrijos pirmininkė Ana Žalienė pristatė atvykusius senjorų kolektyvus, kitus svečius. Renginyje dalyvavo Akmenės r. savivaldybės mero pavaduotojas Tomas Martinaitis, LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris, jo pavaduotojas Algimantas Petrikas, kitų organizacijų atstovai.
Šventiniame koncerte dalyvavo Naujosios Akmenės senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Bočeliai“ (vad. kultūros centro vyr. choreografė Birutė Viktoravičiūtė) ir mišrus choras „Šarma“ (vad. Algimantas Jonas Milius), Pasvalio bendrijos mišrus choras „Rudenėlis“, Šilalės bendrijos mišrus choras „Bočiai“ (vad. Zina Vainorienė).
Klubui „Viltis“ atstovavo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. Valmantas Naraškevičius). Klubo pirmininkė Valerija Naraškevičienė kalbėjo, kad didžiausia vertybė gyvenime yra nuoširdus tarpusavio bendravimas, senjorų noras dalyvauti, neužsidaryti namuose, džiaugtis gyvenimu, jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais. Dėkojo A. Žalienei už pakvietimą į renginį.
K. Šliogeris dėkojo visiems esančių kolektyvų pirmininkams, pabrėždamas, kiek jų darbas reikalauja pasiryžimo, pasiaukojimo, energijos, sveikatos, kad suburtų pagyvenusius žmones aktyviai veiklai. Linkėjo visiems kolektyvams nugalėti sunkumus ir sėkmingai žengti į priekį.
Toliau visi bendravome prie vaišių stalo. Susipažinome su neseniai išrinktu Šilalės bendrijos pirmininku Vaclovu Šetiku, kuris pakvietė mus balandžio mėnesį atvykti į Šilalę.
Ilgai neužsibuvome, nes dar norėjome pakeliui į namus sustoti Papilėje. D. Gelūnienė trumpai apžvelgė Papilės istoriją. Papasakojo apie žydą Chackelį Lemcheną (1904–2001), lietuvių kalbos žinovą ir tyrinėtoją, žodynų rengėją. Būsimasis mokslininkas gimė Papilės miestelyje, čia augo, bendraudamas su vietiniais vaikais, puikiai išmoko ne tik lietuvių kalbą, bet ir žemaičių tarmę. 1924 m. pradėjo mokytojauti Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą. 2016-12-08 d. Ukmergėje ant buvusios sinagogos sienos Izraelio ambasadorius Amir Maimon ir Ukmergės meras Rolandas Janickas atidengė C. Lemchenui skirtą memorialinę lentą. Su Papile susijęs ir žymus lietuvių istorikas, rašytojas, tautiškumo žadintojas Simonas Daukantas (1793-1864), kuris Papilėje praleido paskutinius gyvenimo metus ir čia palaidotas. Išlipę Papilėje sustojome prie įspūdingo jo paminklo. Ant 7 metrų pjedestalo užkelta bronzinė S. Daukanto statula, grandinėmis apjuosta apatinė postamento dalis. Paminklą 1928 m. sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Atidengimo iškilmės įvyko 1930 m. Netoli paminklo yra aukščiausia ir iš toliausiai matoma Papilės raudonų plytų mūro bažnyčia, turinti šv. Juozapo vardą. Papilėje gimė dailininkas Algimantas Švažas.
Danutė priminė, kad Paragių dvare gimė dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija Pšibiliauskienė (1867–1926) ir Marija Lastauskienė (1872–1957), kurios savo prozos kūrinius – apsakymus, apysakas, romanus – pasirašydavo ir leido bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Su Akmenės apylinkėmis susiję mecenatai, visuomenės veikėjai Zubovai, aktorius ir režisierius Juozas Miltinis, dviratininkė Edita Pučinskaitė, aktorė Regina Arbačiauskaitė ir daugelis kitų žymių žmonių.
Kelias į namus neprailgo, nes, kaip ir visada kelionėse, pasakojome vieni kitiems įdomias istorijas, dalinomės išvykos įspūdžiais.
Janina Badokienė
