LPS „Bočiai“ Kėdainių bendrijos pirmininkės Zitos Kazokevičienės kvietimu grupė LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ narių spalio 30 dieną lankėsi Kėdainiuose. Prie įvažiavimo į miestą mus pasitiko Valerija Macionienė, kuri globojo mus vaikščiojant po miestą.
Ekskursijos gidė supažindino mus su miesto istorija. Kėdainiai pirmą kartą paminėti 1372 m. Tai kunigaikščių Radvilų tėvonija. Jie valdė miestą apie 300 metų. XVII a. Kėdainius valdant dviem Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui Radvilai, miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. Tada miestas išgyveno aukso amžių: čia veikė 6 prekybos aikštės, 10 amatininkų cechų. Miestas garsėjo kaip daugelio tautų buveinė. 1627 m. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą. Tais pačiais metais buvo suteikta teisė Kėdainiuose laisvai įsikurti ir netrukdomai iš jų išvykti. Todėl mieste apsigyveno nemažai atvykėlių iš kitų LDK miestų, taip pat iš Lenkijos, Vokietijos ir Škotijos.
Senosios rinkos prieigose įsikūrė žydai, kurių religinė bendruomenė ilgainiui tapo viena iš didžiausių Žemaitijoje. Senosios rinkos šiaurinėje dalyje žydai pastatė sinagogą, prie jos – ligoninę, įkūrė nemažai smuklių ir krautuvių. Pietinėje Kėdainių dalyje įsikūrė rusų stačiatikiai. Centrinėje miesto dalyje, prie pagrindinės Didžiosios pilies gatvės ir Didžiosios rinkos turgavietės gyveno evangelikai reformatai – į Kėdainius atsikėlę škotai. Iš tų laikų likę restauruoti seni amatininkų ir didžiūnų namai, senosios turgaus aikštės. Kėdainių senamiestis paskelbtas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklu.
Aplankėme Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą, įsikūrusį XVII a. vid. gyvenusio škotų pirklio Jono Arneto name. Kaip pasakojo gidė, Arnetų namas yra XVII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuris per 350 m. gyvenimo laikotarpį išvengė didesnių pertvarkymų, rekonstrukcijų ir pritaikymų. Tokių namų, kuriuose išliko autentiškas išorės ir vidaus planas bei apdailos detalės Lietuvoje nėra. Todėl namas yra unikalus paminklas ir vertingas turizmo objektas. Namui egzotikos ir patrauklumo teikia škotiška jo kilmė. J. Arneto ir jo žmonos Barboros Žolkevičiūtės nuosavybe namas buvo iki 1675 m. Tais metais jį nupirko evangelikų reformatų bendruomenė, kuri name įrengė kleboniją ir pavadino ją Senjorų klebonija.
Apžiūrėjome patalpas, išklausėme centro direktorės pasakojimą apie Arnetų name siūlomas senųjų amatų programas: audimą, juostų pynimą, keramiką, pynimą iš vytelių, drožybą, margučių marginimą vašku. Čia nuolat veikia Kėdainių ir kitų Lietuvos regionų tautodailininkų parodos. Susidomėjome pateiktų siuvinėtų paveikslų paroda.
Po ekskursijos V. Macionienė mus palydėjo iki Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus. Čia susirinko senjorai iš LPS „Bočiai“ Jonavos, Kauno, Raseinių, Kelmės, Pasvalio, Panevėžio, Šiaulių bendrijų, kitų organizacijų atstovai. Vyko Kėdainių bendrijos renginys, skirtas projekto „Senjorų aktyvinimas ir užimtumas per LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos veiklą“ užbaigimo pristatymui. Šventėje dalyvavo Kėdainių Šv. Jurgio parapijos kunigas Artūras Stanevičius, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, LR Seimo narys Darius Kaminskas, kiti svečiai.
Sveikinimo žodį taręs kunigas A. Stanevičius pakvietė bendrai maldai, palaimino susirinkusiuosius. Ataskaitą apie vykdytą projektą pateikė pirmininkė Z. Kazokevičienė. V. Tamulis dėkojo bendrijai už rajono senjorų subūrimą, už nenuilstamą veiklą, už savo aktyvios veiklos pavyzdį jaunajai kartai. Klubo pirmininkė Valerija Naraškevičienė sveikino bendriją sėkmingai baigus projektą. Džiaugėsi, kad jį vykdydami, kėdainiškiai dalyvavo ir klubo „Viltis“ organizuotuose renginiuose, linkėjo laimėti dar ne vieną projektų konkursą.
Vykusiame šventiniame koncerte klubą atstovavo solistas Valmantas Naraškevičius ir jo vadovaujamas klubo moterų vokalinis ansamblis „Gija“.
Klubo valdybos narė Jadvyga Kulikienė
