Ukmergės rajono savivaldybei šiemet užima 36-39 vietas Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame savivaldybių indekse. Ji šiomis vietomis dalijasi su Anykščių r., Jonavos r. Ir Joniškio r. savivaldybėmis. Pernai Ukmergės r. buvo 26 vietoje.
Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Ukmergės r. savivaldybei geri balai skirti už tai, kad ji gana taupiai valdoma, be to nevykdė vadinamųjų vidaus sandorių. Savivaldybės administracijos išlaikymui reikėjo skirti tik 5,8 proc. išlaidų (palyginti su 8 proc. vidurkiu mažosiose savivaldybėse). Administracija buvo sąlyginai maža. Tūkstančiui gyventojų teko 6,3 užimtos pareigybės, palyginti su 7,6 vidurkiu. Tai nesutrukdė beveik visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.
Didžiausias Ukmergės r. rūpestis – palyginus pasyvi ekonomika. Veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, pernai buvo mažesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse.
Tiesa, investiciniai rodikliai buvo šiek tiek geresni. 2017 m. (investicijų rodiklis skaičiuojamas ankstesnių metų nei kiti) savivaldybėje buvo 59,3 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų (vienam gyventojui teko 1 725 eurai tiesioginių užsienio investicijų – daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 1 251 eurai). Materialinių investicijų buvo 41,7 mln. (vienam gyventojui teko tik 1 200 eurų, palyginti su 1 423 eurų vidurkiu).
Žemesnis ekonominis aktyvumas atsispindi ir socialiniuose rodikliuose. Būsto šildymo kompensacijos skirtos 8,8 proc. gyventojų, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 5,2 proc. Nedarbo lygis siekė 10,3 proc., lyginant su 9,7 proc. vidurkiu. Tačiau, puiku, kad ilgalaikių bedarbių buvo tik 12,6 proc., kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 28,6 proc.
„Mokesčių” srityje prasčiau įvertinti aukštesni nei vidutiniai nekilnojamo turto, žemės mokesčių tarifai. Verslo liudijimų kaina siekė 141 eurą, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse už juos teko mokėti 96 eurus. Vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,43 proc. – daugiau nei mažųjų savivaldybių vidurkis (0,98 proc.).
„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Indekse ir neraminančios tendencijos
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.
Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.
„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Trumpai:
6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.
Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Gruzijoje, Kenijoje, netrukus indeksą skelbs Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Albanija.
