Kaip teigė renginio idėjos autorė mokytoja Deimantė Masevičienė, šios šventės tikslas ne tik susipažinti su amatais ir išmokti gaminti meno dirbinius. Pasak jos, svarbu yra ir tai, kad mokiniai turėjo galimybę ugdymo procese atrasti naujų spalvų: menininkai, skirtingai negu pedagogai, nerodo jokio konfidencialumo. Jie tiesiog spinduliuoja šiltais jausmais, noru bendrauti, susipažinti, išmokyti. Tarp jų ir tarp mokinių iš karto užsimezgė gana glaudus ryšys.
Šventinė ir netradicinė nuotaika mokykloje vyravo jau nuo pat ryto. Tik įėję pro duris, mokytojai ir mokiniai galėjo pasigrožėti mini muziejumi, kuriame buvo eksponuojami rankomis austi audiniai, įvairūs kaimiškos buities rakandai, baldai, kuriuos mokyklai paskolino geranoriški kaimo žmonės. Devintą valandą įvyko šventės atidarymas – mokyklos direktorė Regina Razmienė nuoširdžiai pasveikino atvykusius menininkus, jiems padėkojo ir palinkėjo sėkmės. Prasidėjo kūrybinis procesas ir mokiniai išsiskirstė po klases: kas vytelių pinti, kas molio lipdyti, kas verbas gaminti, kas medį drožinėti, kas siūti, kas tapyti… Visi buvo smarkiai pasinėrę į darbą, aplink girdėjosi juokas, džiūgavimai, nuostabos šūksniai. Menininkai vaikams parodė ko gero dar nematytų dalykų: kaip žiedžiami puodai, kaip gaminami vitražai, puokštės, papuošalai. Negailėdami savų priemonių ir medžiagų, jie leido vaikams pajusti kūrybinę laisvę.
Mokyklos aktų salėje Ukmergės kultūros centro Krikštėnų filialo kolektyvas pradinukams rodė edukacinę programą „Lino kelias“. Vaikai kone pirmą kartą išvydo, kaip iš paprasto lininio siūlelio išgaunamos nepaprasto grožio drobės, taip pat turėjo galimybę patys pabūti audėjo kailyje, pasukti verpimo ratelį. Iki pat dvyliktos valandos tiek mokiniai, tiek mokytojai ėjo iš vieno kabineto į kitą, susipažindami su vis naujomis meno ir amatų rūšimis, patys vis ragaudami amatininko duonos. Išmokę pačių įvairiausių amatų, mokiniai savo darbus pristatė aktų salėje vykusio renginio metu. Ten buvo galima pamatyti ir medžio dirbinių, ir skiautinių, ir papuošalų, ir mokinių tapytų paveikslų. Už pamokėles renginio vedėja, mokytoja Vitalija Žiupkienė, ir patys mokiniai dėkojo amatų meistrams.
Kaip padėką mokyklos direktorė Regina Razmienė kiekvienam amatų mokytojui įteikė po padėkos raštą ir gėlę. Renginio metu ir mokiniai, ir juos įvairiausių rankdarbių mokę mokytojai dalinosi įspūdžiais ir, atrodo, visi liko patenkinti Užupio vidurinėje mokykloje vykusia Amatų diena. Be to, gausiai aktų salėje susirinkusią publiką lietuvių liaudies dainomis džiugino ir nuobodžiauti tikrai neleido mūsų muzikos mokytojos: Audronė Baronienė ir Rita Laurikėnienė. Akordeono skambesys ir liaudiškos dainos taip patiko publikai, kad visi, kas tik mokėjo dainų žodžius, pritarė scenoje grojančioms ir dainuojančioms mokytojoms.
Renginio finalas buvo tradicinės aukštaitiškos vestuvės. Dvyliktokų choras, kuriam padėjo ir jaunesnių klasių mokiniai, paruošė nuotaikingą pasirodymą, vaizduojantį sceną iš aukštaitiškų vestuvių. Akordeonu pritariant A. Baronienei, scenoje vėl skambėjo lietuvių liaudies dainos, mokiniai buvo pasipuošę liaudiškais drabužiais. Jaunoji ir pagrindinė solistė Gerda Čirbaitė bei jaunikis Karolis Petrikas, 12a klasės mokiniai, vaidino pagrindinius vaidmenis ir gana autentiškai perteikė lietuviškų vestuvių papročius.
Amatų Diena išmokė mokinius ne tik rankdarbių technikos, bet ir davė galimybę dalyvauti netradicinėse pamokose. Kaip minėjo mokytoja Deimantė Masevičienė, tų netradicinių pamokėlių metu atmosfera buvo labai jauki, vaikai atrodė patenkinti ir ramūs. Tikimės, kad ir kitais metais bus galimybė pabendrauti su amatų meistrais ir kad šiais metais vykusi Amatų Diena mūsų mokykloje bus ne paskutinė.
Pabūti pedagogu ir patiems menininkams buvo nauja patirtis. Po renginio tapytojas Leonidas Poliukovas dėkojo sakydamas, kad tai buvo jo debiutas.
