Šiandien darbdaviai tvirtina, kad Lietuvos darbo rinkoje trūksta beveik visų sričių amatą turinčių ir praktines žinias pritaikyti galinčių kvalifikuotų darbuotojų. Siekiant populiarinti profesinį rengimą, 10-tyje Lietuvos miestų jaunimui ir plačiajai visuomenei pristatomos profesinio mokymo galimybės.
Pristatė savo patirtį
Ukmergėje vykusiame renginyje „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera“ Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, Pasieniečių mokyklos bei Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo profesinės mokyklos atstovai pristatė įdomiausias profesijas, kurias galima įgyti jų atstovaujamose mokyklose. Renginio dalyviai taip pat galėjo apsilankyti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA Infomobilyje ir susipažinti su juos dominančiomis profesijomis. Savo patirtį dabartinėje darbo rinkoje pristatė statybos paslaugų įmonės “Inti” atstovas. Apie mokyklose mokiniams švietimo ir verslo įmonių bendradarbiavimo srityje perteikiamas inovacijas kalbėjo VšĮ „Inovacijų tinklas“ atstovas.
Svarstantiems, kokį profesinį kelią pasirinkti ar norintiems atnaujinti profesijos žinias, buvo pristatytos profesinį išsilavinimą įgijusių žmonių darbo užmokesčio ir karjeros galimybės, susirinkusiems buvo pasakojama apie profesinio mokymo galimybes bei dabartinius rinkos poreikius.
Gebėjimas mokytis – rimtas privalumas
„Šis renginys yra gera proga pasitikrinti, ar tikrai teisingai renkuosi savo profesiją, nes turėti gerą profesiją yra labai svarbu, juk darbe žmogus praleidžia didelę savo gyvenimo dalį“, – sveikindamas renginio dalyvius sakė Ukmergės meras Rolandas Janickas.
Renginio, kurio vienas iš tikslų – pakeisti visuomenėje įsigalėjusį skeptišką požiūrį į profesinį mokymą, dalyviai susirinkusiems aiškino, jog profesinis mokymas yra galimybė suvokti, ar pasirinkta sritis yra pati tinkamiausia, bei galimybė išbandyti savo sugebėjimus.
Renginyje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas pasakojo, jog anksčiau profesinis mokymas neturėjo prestižo.
„Kažkada mus gąsdino, kad profesinė mokykla yra kaip bausmė tuo atveju, jei nesimokysime. Bet dabar suprantu, kad profesinėse mokyklose mokosi tikrai ne blogiausi mokiniai, o besidomintys konkrečiomis profesijomis, imlūs įvairiomis naujovėmis“, – kalbėjo ministrės patarėjas. Jis pasakojo, jog stodamas į aukštąją mokyklą rinkosi populiarias studijų programas, tačiau įstojo į filosofiją.
„Tapti ministrės patarėju man padėjo ne politika ir filosofija, o domėjimasis profesiniu mokymu, nuolatinis gilinimasis, kuris ilgainiui padėjo man sukaupti tiek žinių, kad dabar galiu net ministrei patarti“, – pasakojo ministro patarėjas. Anot jo, šiandien profesinis mokymasis yra kur kas patrauklesnis ir įgijęs daugiau svarbos mūsų gyvenime.
„Įgijus profesinių žinių, jas būtų galima gilinti aukštojoje mokykloje. Dėstytojai man neleis pameluoti, kad mokytis statybos inžinieriumi daug lengviau, kai jau esi pabaigęs profesinę mokyklą ir žinai, kaip užmaišyti skiedinį ir kaip atrodo plyta“, – tikino M. Ablačinskas.
Viktorinos ir pramogos
Renginyje specialistai pristatė profesinio mokymo sistemos naujoves – keičiasi mokyklų infrastruktūra, mokytojų kvalifikacijos reikalavimai, džiugina ir mokinių pasiekimai. Kintant situacijai darbo rinkoje, keičiasi, tampa sudėtingesnės ir mokymo programos, o dėl to, kad reikia darbuotojų, išmanančių programavimą ir kitus informacinių technologijų aspektus, mokiniams profesinėse mokyklose neišvengiamai reikalingos matematikos, informacinių technologijų, lietuvių ir kitų kalbų žinios.
Renginyje su susirinkusiais diskutavo ir patarimais bei įžvalgomis dalijosi Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariai, nacionalinių ir savivaldos institucijų bei verslo įmonių atstovai, darbo rinkos ekspertai, profesinio mokymo įstaigų atstovai, karjeros ir profesinio orientavimo specialistai. Daugiausia buvo kalbama apie darbdavių lūkesčius, sparčias karjeros galimybes, profesinio mokymo privalumus ir inovacijas.
Renginio metu taip pat vyko viktorina, o jos dalyviai, teisingai atsakę į renginio vedėjo klausimus, susijusius su profesiniu mokymu, galėjo laimėti įvairių prizų. Taip pat dalyvauti elektrinių paspirtukų, dronų ir virtualios realybės rungtyse.
Panašūs renginiai vyko visoje Lietuvoje. 10-tyje skirtingų miestų į miestų aikštes buvo kviečiami moksleiviai, jų tėvai ir kiti besidomintys žmonės. Organizatoriai siekė didinti profesinio mokymosi populiarumą tarp moksleivių, taip pat norima pakeisti visuomenėje įsigalėjusius stereotipus apie profesinį mokymą.
Projektą inicijuoja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Projektas „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ (Nr. 09.4.1-ESFA-V-713-01-0001) įgyvendinamas ir finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
