„Džiaugiuosi, kad bendromis pastangomis Kauno miestas, rajonas ir oro uostas sudarė palankias sąlygas čia įsikurti airių kompanijai. Ateityje plėtros ir bendradarbiavimo galimybių turėtų dar padaugėti. Juolab kad Kaune turėsime pačią didžiausią Baltijos šalyse Žalgirio areną, kuri taps papildomu traukos centru mūsų tautiečiams ir užsienio svečiams”, – bazės atidarymo iškilmėse sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Bendrovės „Ryanair” Airijos ir Didžiosios Britanijos rinkos vadovė Maria Macken pažymėjo, kad Kauno bazėje įsikurs du nauji lėktuvai, o keleiviams sudarytos galimybės keliauti 18 maršrutų.
„Dėkojame Kauno oro uostui ir miestui už paramą ir bendradarbiavimą. Tikimės, kad šiais metais apie 1 mln. keleivių iš Kauno galės keliauti mūsų kompanijos lėktuvais”, – pažymėjo „Ryanair” atstovė. Per savaitę bendrovė „Ryanair” iš Kauno žada vykdyti daugiau nei 120 skrydžių.
Į Kauno oro uosto infrastruktūrą pastaraisiais metais investuota apie 100 mln. litų. Pasak oro uosto vadovo Arijando Šliūpo, „Ryanair” bazės įkūrimas – istorinė diena.
„Per ketverius paskutinius metus Kauno oro uostas intensyviai plėtėsi, investavo į infrastruktūrą, ilgai dirbo, kad būtų pritraukta kompanija „Ryanair”. Bazės įkūrimas yra naujas plėtros etapas, kuris patikrins mūsų kūrybiškumą ir komercijos išmanymą”, – nestokodamas optimizmo sakė Kauno oro uosto vadovas.
Renginyje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys užsiminė, kad dabar greičiausiai visa Rytų Europa pavydi Kauno regionui, kuriame atidaryta nauja „Ryanair” bazė.
Pusiau juokaudamas A. Šliūpas pažymėjo, kad „Ryanair” bazė Kaune turi šansus tapti „auksine” aviakompanijos baze. Būtent iš Kauno vykdomi skrydžiai į Didžiąją Britaniją airių yra vadinami „auksiniais”.
Tarptautiniame Kauno oro uoste per 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo aptarnauti 124 033 keleiviai, t.y. 35,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 m. Skrydžių skaičius padidėjo 31 proc.
Ypač džiugina aptarnautų krovinių augimas – per šį laikotarpį aptarnauta 740,89 tonos pašto ir krovinių, t.y. 72,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 metais.