Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinkoje smarkiai stinga įvairių sričių kvalifikuotų darbuotojų. Įvertinus tai ir siekiant populiarinti profesinį mokymą, šią vasarą Lietuvoje bus organizuojamas renginių ciklas „Profesinis mokymas – tavo ateities karjera! Išgirsk. Išbandyk. Pasirink”. Vienas iš šio renginių ciklo dalyvių Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis džiaugiasi, kad profesinis mokymas pastaruoju metu populiarėja, tačiau sako, kad nemažai priklauso ir nuo pačių profesinių mokyklų gebėjimo prisitaikyti prie rinkos poreikių.
Technologijos verčia pasitempti
Pokalbį su vienu iš geriausiai darbdavių situaciją Lietuvoje žinančiu žmogumi pradedame nuo klausimų apie profesinio mokymo populiarumą. R.Dargis įsitikinęs, jog profesinis mokymas palaipsniui atgauna gerą vardą. Jo žiniomis, keletą metų nuosekliai daugėja žmonių, po aukštosios mokyklos baigimo ateinančių į profesines mokyklas mokytis amato. R.Dargis mano, kad laikui bėgant stojančiųjų į profesines mokyklas galėtų daugėti, tačiau viskas priklauso ir nuo pačių profesinių mokyklų, kurių programos turi atitikti šių dienų aktualijas ir lūkesčius.
„Mes jau turime nustoti žiūrėti į profesines mokyklas kaip į žemos kvalifikacijos darbininkų kalvę, nes į visus ūkio sektorius ateina aukštosios technologijos ir visose srityse reikalavimai darbuotojams auga“, – sako konfederacijos prezidentas.
Jis pasakoja, kad verslas labai aktyviai dalyvavo profesinio rengimo sistemos pertvarkoje.
„Mes jau seniai supratome, kad būtinas aktyvesnis verslo dalyvavimas profesiniame mokyme ir įsijungimas į mokymo procesą dar mokykloje. Kuo anksčiau įmonė identifikuos savo plėtrą ir prisidės ugdant būsimus darbuotojus, tuo geresni bus verslo rezultatai“, – pasakoja verslininkas.
Atsižvelgiant į verslo poreikius
Plėtojant profesinio rengimo sistemą svarbu, kad ji atitiktų verslo poreikius ir atsižvelgtų į kiekvieno regiono išskirtinumą, kad būtų tinkamai įvertinta regione veikiančių įmonių specifika ir jų poreikiai.
R.Dargis tvirtina, kad verslo įmonių dalyvavimas profesinių mokyklų valdyme padės užtikrinti, kad profesinio rengimo sistema atitiktų rinkos poreikius, o mokiniai įgautų pakankamai realių darbo įgūdžių.
„Aktyvaus verslo dalyvavimo mokymo sistemoje naudą pajus profesinių mokyklų mokiniai, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Todėl ypatingą dėmesį mes skiriame dualiniam mokymui, kai žmogus kurį laiką semiasi profesinių žinių profesinėse mokyklose ir iškart tokį patį laiką atlieka praktiką įmonėje“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.
Darbuotojų trūksta visiems
Aktyvių veiksmų verslininkai imasi, nes kvalifikuotų darbuotojų trūkumas dabar jaučiamas visuose sektoriuose be išimties.
„Šiandien visuose sektoriuose trūksta gerų darbininkų, nekilnojamojo turto sritis nėra išimtis – trūksta visų specialybių kvalifikuotų darbuotojų. Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, darbo jėgos paklausa didėja, o darbininkų trūksta“, – pasakoja R.Dargis ir priduria, kad šalyje mažėjant darbingo amžiaus žmonių, lėtėja darbo našumo augimas.
Anot jo, tokioje situacijoje svarbu rūpintis, kad profesinio rengimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus ir būtų pritaikyta prie artėjančių galingų pramonės pokyčių. Verslininkas ir konfederacijos prezidentas ir pats aktyviai dalyvauja profesinio mokymo sistemos pritaikyme verslo poreikiams. Ano jo, tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas.
Šiuolaikinės technologijos – naujos galimybės
LPK prezidentas ragina nesupriešinti aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo.
„Šiandien turime kalbėti jau ne apie specialybes ir diplomus. Šiandien turime kalbėti apie žinias, kurias žmogus įgyja baigęs studijas. Žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie kitokią pramonę – apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę, o tam reikia ir kitokių, pagal naujus standartus parengtų darbuotojų“, – svarsto verslininkas.
Pasak jo, šių dienų tendencijos atneša iššūkius visai švietimo ir mokslo sistemai. Technologijų išmanymas ir gebėjimas jas valdyti šiuolaikiniams jaunuoliams atveria naujas galimybes. Šiandien verslo įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi informacinių technologijų mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau prisitaikytų, mokėtų valdyti programinę įrangą. . Todėl labai svarbu, kad profesinėse mokyklose ypatingas dėmesys būtų skiriamas moksleivių skaitmeninio raštingumo didinimui.
Jaunimo laukia visoje Lietuvoje
Siekiant populiarinti profesinį mokymą, šią vasarą įvairiuose Lietuvos miestuose bus organizuojami renginiai, kuriuose jaunimui bus populiariai pristatomas profesinis mokymas ir jo teikiamos galimybės, pasakojamos sėkmės istorijos, kurios parodo augantį profesinio mokymo prestižą. Pirmieji renginiai įvyko Alytuje ir Marijampolėje birželio mėnesį. Toliau renginių ciklas keliaus į Jurbarką, Telšius, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Kauną, Ukmergę ir Uteną.
Visą informaciją apie renginius rasite „Facebook“ paskyroje – PROFESINIS MOKYMAS – TAVO ATIETIES KARJERA!
o Visoje ekonomikoje 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc.;
o Pramonėje 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc.;
o Statyboje 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 158 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 9,4 proc.;
o Vidaus prekyboje 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 88 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 7 proc.;
o IT segmente 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 140 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 21 proc.;
o Transporto sektoriuje 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 87 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 24 proc.;
Projektą inicijuoja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Projektas „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ (Nr. 09.4.1-ESFA-V-713-01-0001) įgyvendinamas ir finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
