Švęskim šimtmetį smagiai,
Kad skambėtų net Vepriai,
Stovykla – antri namai,
O mes – šimtmečio vaikai!
Šia skanduote prasidėjo trečios pamainos dešimties dienų kelias stovykloje „Šventosios vingiai. Šimtmečio taku“. Papuoštas lūkesčių medis bylojo, kad daugelis čia atvykusių nori susirasti naujų draugų, įgyti žinių ir patirties, plaukti baidarėmis ir keliauti, pramokti šokti ir žaisti sportinius žaidimus, tikisi smagaus laiko ir linksmybių, kažkam rūpėjo diskotekų vakarai ir pasėdėjimai prie laužo, kiti gi laukė maudynių ir vakaro pramogų. Stovyklautojų lūkesčių medis sužydėjo ir norai pildėsi.
Stovyklos kelias vingiavo vaizdingomis Veprių apylinkėmis, aplankant gamtos ir žmogaus rankomis sukurtus paminklus, dvarus, piliakalnius, Bečių ir Žuvintės šaltinius, Moko akmenį. Pasiekė Veprių meteorito kraterio pakraštį, kur juntama magnetinio ir gravitacinio lauko anomalija. Visi keliaudami dviračiais ir pėsčiomis pasuko į sveikatinimo ir pažinimo takelius. Prie Kauko akmens sukalbėję maldą, stiprinančią gyvenimiškąją energiją, atliko įvairias orientacines užduotis, išgelbėjo kunigaikščio Gelvonio dukrą Geldutę. Vandens kelias bangavo ramia Šventosios upe. Žygyje baidarėmis ir plaustais dalyviai išbandė savo jėgas, įgijo irklavimo patirties. Smagiai žingsniuodami stovyklavietės link vaikai labai apsidžiaugė suradę Neptūno trišakį ir lobį. Dainuvos nuotykių slėnyje, Anykščiuose, laipynių takeliai stovyklautojus pakylėjo tarp žemės ir dangaus. Adrenalinas ir didelis noras įveikti visas aukštumas viliojo kiekvieną dalyvį. Keliaudami nuo medžio ant medžio, įveikdami lengvas ir sudėtingas trasas vaikai patyrė aštrių pojūčių. Labirintų parko pramogos leido mėgautis klaidžiais labirintais, veidrodžių kambariais, mini golfo žaidimais, karusėle, čiuožimu kaskadomis, šokinėjimu ant batuto ir didelės pripučiamos pagalvės.
„Čia esu jau penktą kartą ir čia visada linksma.“ „Man čia patinka, nes čia yra daug gamtos.“ „Man čia patinka, nes čia visi geri ir malonūs, labai daug draugų.“ „Aš išmokau geriau spręsti problemas“. „Išmokau tvarkytis, bendrauti, būti savarankiška.“ „Išmokau įveikti baimę.“ „Sužinojau, kad baidarėmis plaukti visai nebaisu.“ „Išmokau šokti hip hopą, gerai irkluoti ir sklandžiai bendrauti.“ „Sužinojau, kad egzistuoja gyvenimas be interneto ir ryšio“, kad „…reikia padėti vienas kitam“, kad „…kiekvienais metais vis geresni vadovai“. Tai eilutės iš stovyklos dalyvių anketos, kuriose išsakytos vaikų patirtys, sutikti ir įveikti iššūkiai, atskleistos emocijos.
Stovyklos uždarymo šventė „10 dienų žingsniai Šimtmečio taku“ nustebino visus susirinkusius. Šimtmečio orkestras mediniais šaukštais, lazdomis, kaladėlėmis, tūtomis grojo dainą „Stinta pūkis“, mergaitės šoko su tautiniais rankšluosčiais pindamos liaudiškų raštų drobes. Visi mėgavosi sužibusiomis talentų žvaigždutėmis, skambiu stovyklos himnu, dovanomis ir vaišėmis.
Programos dalyviai ne tik įmynė savo pėdutę stovyklos „Šimtmečio take“, bet ir paliko pėdsaką kiekvieno širdyje…
Programa „Šventosios vingiai. Šimtmečio taku“ baigėsi. Ją finansavo Švietimo mainų paramos fondo TAPK2 projektas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, tėveliai.
Širdingai ačiū visų trijų pamainų vadovams, skyrusiems savo atostogų dalį nepaprastam kūrybiniam darbui su vaikais. Dėkojame įdomias veiklas vykdžiusiems atvykusiems edukatoriams, pramogų organizatoriams, paslaugas ir prekes teikusioms įmonėms. Ačiū savanoriams už pagalbą. Nuoširdi padėka maistą teikiančiai įmonei bei stovyklos darbuotojams.
Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos projektų koordinatorė,
Programos vadovė Aldona Rudokienė
