Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskaičiavo, kaip šalies savivaldybių administracijose keitėsi darbuotojų skaičius 2017 metais. Išnagrinėjus šiuos duomenis, paanalizavome kokia padėtis rajono savivaldybėje.
Institutas konstatuoja, kad savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius dvejus metus iš eilės mažėjęs, 2016 m. vėl pradėjo augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. Per 2017 m. 39 iš 60 savivaldybių plėtė administracijos aparatą.
Nuo 2010 m. iki 2017 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 9 proc. arba 294 tūkst. gyventojų. Rinkėjų akimis žiūrint, mažėjant aptarnaujamų žmonių skaičiui, turėtų mažėti ir savivaldybių administracijose užimtų pareigybių skaičius. Tačiau savivaldybėse atsirado 150 naujų pareigybių.
Analizuodami duomenis tyrėjai konstatuoja, kad savivaldybėse, turinčiose panašų gyventojų skaičių, pareigybių skaičius gali skirtis net 2 kartus. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė turi 347 darbuotojus, o Kėdainių rajone -155. Nors Telšių rajone yra mažiau gyventojų nei Kėdainių, tačiau administracija buvo 2,2 karto didesnė.
Lietuvoje yra 60 savivaldybių, pernai jų administracijose dirbo 13 264 žmonės. Užimtų pareigybių skaičius Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių administracijose nevienodas. Jis svyruoja nuo 55 pareigybių Neringoje iki 892 Vilniaus mieste.
Nors daugumoje savivaldybių darbuotojų daugėjo, bet 9 savivaldybėse darbuotojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų sumažėjo. Tai įvyko Akmenės, Anykščių, Šiaulių, Ignalinos rajonuose, Birštono, Marijampolės, Neringos, Rietavo savivaldybėse ir Ukmergės rajone.
Visose kitose savivaldybėse administracijos skaičius didėjo. Daugiausia naujų darbuotojų įdarbinta Širvintų rajono savivaldybėje. Joje administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, išaugo beveik 16 proc.
Paskaičiuota kiek savivaldybės gyventojų aptarnauja vienas administracijos darbuotojas. Daugiausia gyventojų aptarnauja didžiųjų miestų savivaldybių administracijų darbuotojai. Pavyzdžiui, vienas Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojas aptarnauja 611 gyventojų. Kreipiant dėmesį į mažąsias savivaldybes, daugiausia gyventojų aptarnauja Kėdainių rajono savivaldybės darbuotojai – 308. Neringos savivaldybėje vienas darbuotojas aptarnauja tik 56 gyventojus.
Kalbant apie mažąsias savivaldybes, vienas darbuotojas šalyje vidutiniškai aptarnauja 132 gyventojus. Ukmergės situacija geresnė nei šalies vidurkis. Čia vienas savivaldybės administracijos darbuotojas aptarnauja 158 gyventojus.
Mažesnėms savivaldybėms tenka daugiau darbuotojų 1000 gyventojų, kadangi kiekvienos savivaldybės administracija atlieka įstatymais nustatytas funkcijas ir jas vykdo darbuotojai, kurių skaičius nėra proporcingai susijęs su gyventojų skaičiumi. Daugiausiai administracijos darbuotojų 1000 gyventojų po Neringos tenka Pagėgių (16,31), Birštono (13,05), Pasvalio rajono (12,16) savivaldybėms. Palyginus mažai administracijos darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, turi Kėdainių (3,25), Kauno (3,78), Marijampolės rajonų (4,43) savivaldybės.
Mažų savivaldybių vidurkis yra 7,57 darbuotojo tenkančio 1000 gyventojų. Ukmergės rajono savivaldybėje 1000 gyventojų tenka mažiau darbuotojų negu šalies vidurkis. Čia 1000 gyventojų tenka 6,32 darbuotojo.
Kalbant apie užimtų pareigybių administracijose skaičių, tenkančių 1000 gyventojų, pokytį 2017 metais, Ukmergės rajone savivaldybės darbuotojų sumažėjo 2,28 proc.
Tyrimą pakomentuoti paprašėme rajono mero Rolando Janicko. Mero manymu, einama tinkama kryptimi. Nors centrinė valdžia savivaldybei skiria vis daugiau funkcijų, užduočių, reikalavimų, bet stengiamasi nedidinti etatų skaičiaus. Geriau peržiūrėti struktūras, pavyzdžiui, seniūnijų, panaudoti ir informacines technologijas, įdiegti naujas centralizuotas sistemas ir dirbti efektyviau. „Geriau mažiau efektyviai dirbančių žmonių negu naujų darbuotojų priėmimas. Todėl nors ir funkcijų daugiau, bet darbas padaromas“, – sako meras.
Arvydas Pėšina
