Paskelbus, kad viena svarbiausių idėjų Lietuvai yra mokytojo profesiją padaryti prestižine, ir Ukmergėje prasidėjo diskusijos. Į Kraštotyros muziejuje organizuotą diskusiją buvo sukviesti pedagogai, jų mokiniai, valdžios, verslo atstovai, biudžetinių įstaigų vadovai.
Tartasi, ką galime padaryti, kad rajono mokytojai jaustųsi geriau ir tvirčiau, kaip išsiugdyti stiprią jaunuolių kartą kaitai švietime, ką padaryti, kad Ukmergės švietimas taptų pozityviai išskirtinis šalies kontekste.
Pradėjus renginį buvo aptartas rajone dirbančių mokytojų amžius. Konstatuota, kad kol kas viskas gerai, tačiau dirbantiems mokytojams senstant ir išeinant į pensiją, po kelių metų dirbančiųjų sumažės ir mokytojų pradės trukti.
Kalbant apie mokytojų amžių, savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Arūnas Augustinas paminėjo, kad nuo 2009 – 2010 mokslo metų sparčiausiai augo ta dalis pedagogų, kuriems 45-59 metai (nuo 48,72 proc. 2009 – 2010 m.m. iki 68,12 proc. 2017 – 2018 m.m.). O 30 – 44 metų amžiaus dalis pedagogų mažėjo (nuo 39,54 proc. 2009 – 2010 m.m. iki 19,81 proc. 2017 – 2018 m.m.). Augo ir dalis pedagogų, kuriems 60 ir daugiau metų. Šiuo metu mokyklose ir vaikų lopšeliuose-darželiuose dirba tik 0,24 proc. žmonių iki 29 metų amžiaus ir 11,84 proc. 60 metų amžiaus ir vyresnių žmonių.
Analizuojant amžiaus vidurkį galima teigti, kad rajono mokytojų amžiaus vidurkis yra 50,9 metai. Vyriausi (60 metų amžiaus ir vyresni) mokytojai moko dorinio ugdymo. Tokių yra 35,7 proc. 25 proc. tokių mokytojų moko biologijos, 23,8 proc. – istorijos. Visai nėra vyresnio amžiaus mokytojų, mokančių informacinių technologijų, 1,8 proc. tokių mokytojų moko pradinukus, 4 proc. – kūno kultūros. 54 metų vidurkis yra pas matematikos mokytojus, 53 – istorijos, fizikos, chemijos ir rusų kalbos mokytojus. Jauniausi – geografai (43 metų amžiaus vidurkis), informacinių technologijų (46 m.), anglų kalbos (47 m.).
Todėl norint, kad vaikus mokytų jauni žmonės, reikia kelti mokytojo profesijos prestižą. Kaip pavyzdys buvo paminėta Suomija. Čia stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, ruošiančias mokytojus, laukia konkursas. Į vieną vietą paprastai pretenduoja 15 – 20 žmonių. Nors mokytojų atlyginimai (čia mokytojas uždirba 3743 tūkstančius eurus per mėnesį, Lietuvoje –579. Tokie duomenys buvo 2017 metų viduryje) Suomijoje nėra labai dideli, jauni žmonės paprastai nori vyro arba žmonos būtent mokytojo.
Diskusijos metu suformuoti pasiūlymai kaip padidinti mokytojo prestižą. Siūlyta,
* kad mokyklose dirbtų daugiau vyrų;
* būtų mažesnis mokinių skaičius klasėse;
* mokytojai turi gauti didesnį atlyginimą;
* būtų geresnis darbo vietų aprūpinimas, sudarytos geros darbo sąlygos, plačiau naudojamos informacinės technologijos;
* augtų tarpusavio pasitikėjimas tarp mokinių ir mokytojų, būtų juntama pagarba vieni kitiems;
* šeima turi keisti požiūrį į mokyklą;
* veiktų visos dienos mokykla;
* savivaldybė turi teikti pagalbą jauniems specialistams.
Norint pritraukti jaunimą gyventi ir dirbti Ukmergėje diskusijos dalyviai pasiūlė:
* didinti jaunų šeimų imigraciją;
* didinti gerai apmokamo darbo vietų skaičių;
* kurti tvarkingo, patrauklaus miesto įvaizdį;
* didinti jaunimo laisvalaikio pramogas;
* sudaryti sąlygas visiems vaikams pakliūti į darželius;
* suteikti būsto lengvatas.
Arvydas Pėšina
