Iš Vilniaus į Briuselį autobusas pajudėjo be nuotykių. Išvažiavome laiku, keleivius pasiėmėme visus. Pajutome Šengeno sutarties privalumus – beveik visą Europą galima apvažiuoti be jokio stabtelėjimo pasienyje. Kad įvažiavome į kitą šalį pastebime tik pasikeitus kalbai ant kelio ženklų.
Trumpi stabtelėjimai Kaune ir Marijampolėje, ir pasiekėme Lenkiją. Pasienyje, kaip visada, apmąstymai – kiek eurų keisti į zlotus. Pirma nakvynė Lenkijoje, pasienyje su Vokietija. Viešbutyje veikia visą parą dirbanti parduotuvė ir restoranas, kainos parduotuvėje beveik lietuviškos. Ir nereikia sukti galvos, kur nusipirkti mineralinio vandens vėlai vakare.
Gegužės pirmoji Vokietijoje nedarbo diena, todėl keliuose beveik nesimatė krovininių automobilių. Geri keliai, nedidelis eismas ir kelionė neprailgo. Valstybės pasikeitimas iš karto pasijautė kainose – kava degalinėje trys eurai.
Pro autobuso langą apžiūrint Briuselį, aplankomas ir Mini Europos parkas. Per porą valandų parke galima apeiti visą Europą, apžiūrėti svarbiausius valstybių objektus, istorinius pastatus. Tiesa, jie sumažinti 16 kartų. Lietuva šiame parke pristato Vilniaus Universitetą ir jo kiemelius.
Po pietų laukė svarbiausias kelionės įvykis – aplankomas Europos Parlamentas ir susipažįstama su jo veikla. Išklausius pasakojimą apie Europos Parlamento sudėtį, funkcijas ir veiklą, svečius aplanko Darbo partijos pirmininkas, Europarlamentaras Viktoras Uspaskich. Bendraudamas su partiečiais jis papasakoja apie partijos programą, būsimus rinkimus, atsako į atvykusiųjų iš Lietuvos klausimus. Ir pakviečia dar kartą susitikti vakare.
Vaikščiojant po Belgijos sostinę – Briuselį, apžiūrimas senamiestis, katedra, prabangių parduotuvių alėja, besišlapinančių berniuko ir mergaitės skulptūras, aplankoma didžioji turgaus aikštė, apsupta prabangių gildijoms (amatininkų susivienijimai) namų.
Taip baigiasi viešnagė Belgijoje, kuri pajėgi nustebinti daugelį atvykusiųjų. Stebina kitataučiai, kurių čia labai daug. Žmonės be kompleksų sėdi ant pasitaikiusių laiptų, tvorų, vejose, parkuose, čia pat valgo, poilsiauja, ar šiaip išnaudoja laisvą laiką. Dažniausiai tai jaunimas, kuriam, atrodo, nerūpi nei paskaitos, nei mokslas, nei naudinga veikla.
Gatvėse daugybė dviračių, kuriems visur nupiešti dviračių takai, netgi atitveriamos gatvės. Takuose dviratininkai jaučiasi šeimininkais, važiuodami pėsčiųjų net neperspėja – jiems ant dviračių tako ne vieta. Dviračių daug, bet jie net nerakinami – kam juos vogti? Išmaldos prašyti draudžiama, bet galima, pavyzdžiui, pardavinėti popierines servetėles – tai jau darbas. Nors gatvėse matėsi ir tikrų išmaldos prašytojų. Belgijoje sugalvotos bulvytės fri, čia sukurti pirmieji komiksai.
Iš Belgijos pasukame link Olandijos aplankyti Appelterno modelinių sodų dizaino parką. Šis parkas pateikia informacijos apie sodus, augalus, augančius jame. Taip pat siūlo kaip įrengti sodą, kokius baldus statyti ar kokius augalus sodinti. Jame žymiausi Olandijos sodų dizaineriai pristato daugiau kaip 200 skirtingo stiliaus mažų sodų.
Apžiūrėjus parką galima grįžti ir namo. Tuo pačiu keliu, kaip ir į priekį.
Arvydas Pėšina