„Inkilus reikėtų valyti bent kas kelerius metus, geriausia rudenį – bet nieko tokio, jei pravalysite ir ankstyvą pavasarį. Dar ir šios dienos valymui nėra vėlyvos – spėsite sutvarkyti inkilus prieš pat sugrįžtant varnėnams,“ – taip minint Keturiasdešimties paukščių dieną Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo parke pasakojo ornitologas Gediminas Eigirdas. Tądien ne tik tradiciškai iškabinti Kauno tardymo izoliatoriaus padovanoti nauji inkilai, bet ir valyti bei tvarkyti senieji.
Miesto žaliąja oaze pramintas VDU Botanikos sodas jau seniai yra tapęs prieglobsčiu ir namais daugeliui paukščių rūšių: kaip parodė dešimtmetį vykdyti fenologiniai stebėjimai, per 60 hektarų plotą užimančiame sode gyvena 35 paukščių rūšys, tarp kurių – ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas didysis dančiasnapis, itin reta baktakaklė musinukė.
Visuose VDU Botanikos sode valytuose inkiluose buvo aptikta paukštelių veiklos pėdsakų: senų lizdelių, lukštų, šakelių, samanų, žuvusių paukščiukų liekanų. Ir ne tik: pasirodo, inkiluose labai mėgsta žiemoti pelės. Dirvinė pelė, miegapelė, kiti graužikai pasinaudoja paukščių paliktais lizdais ir saugiai praleidžia žiemą – talkos dalyviai rado nemažai šių graužikų žiemojimo pėdsakų.
„Daugumoje išvalytų inkilų matyti, kad perėjo didžiosios zylės. Kartais per vienerius metus šie paukšteliai gali susilaukti net dviejų vadų,“ – pasakoja ornitologas.
Pasak ornitologo, valyti inkilus – labai svarbu. Mat paprastai paukščiai inkilų nevalo ir lizdus krauna tiesiog ant viršaus. Taip buvę lizdai virsta šiukšlių sankaupa, kurioje gali veistis ir parazitai, o šiukšlėms kaupiantis, galų gale paukščiai apskritai nebenori inkile perėti, nes lizdas atsiduria pernelyg arti angos.
Ornitologo patarimai kabinantiems inkilus
– Gamindami inkilėlį jo verčiau nepuoškite ir nespalvinkite ryškiomis spalvomis – taip tik pritrauksite plėšrūnus ir atbaidysite paukščius;
– Inkilėlio nelakuokite – kad paukščiams būtų patogu juo laipioti.
– Nekabinkite inkilo iš šiaurinės medžio pusės – nes jis bus labiau linkęs drėkti ir pelyti.
– Inkilui kabinti pakaks 3-5 m aukščio, nebūtina ropštis į medžio viršūnę – taip bus patogiau jį prižiūrėti, be to, nepamirškite, kad jaunesni medžiai per keletą metų gerokai ūgtels, taigi ir inkilas atsidurs aukščiau.
– Nereikėtų į inkilą kalti pagaliuko ar šakelės prie angos: paukščiui ten tupėti visai nebūtina, o štai plėšrūnams palengvinsite kelią pasiekti kiaušinius ar išsiritusius paukščiukus.
– Geriausia, jei inkilus kabinsite ne per tankiai – nors yra tokių paukščių kaip varnėnai, kurie puikiausiai sugyvens keliuose inkiluose ant vieno medžio, tačiau apskritai paukščiams reikėtų suteikti daugiau erdvės.
– Tinkamiausi inkilams kabinti – kietieji lapuočiai medžiai, tarkime, ąžuolai, uosiai. Ir jokiu būdu nekalkite inkilo prie medžio, o pritvirtinkite kabliais ir viela aplink kamieną.
– Gamindami inkilą galite padaryti nuvožiamą stogelį – tuomet inkilo valymas ir priežiūra bus daug lengvesni.
