Petrui Daugučiui iš Ukmergės rajono, Labeikių kaimo artėjančių švenčių laukimas tapo daug šviesesnis ir sušildytas žmonių gerumu.
Beveik dešimt metų Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai artėjant Kalėdoms lankydavo socialinės rizikos šeimose augančius vaikus. Prie šių vizitų aktyviai prisijungė socialiniai darbuotojai ir pratęsė tradiciją. Na, o Ukmergės bendruomenės pareigūnės žvilgtelėjo į kitus pagalbos stokojančius rajono gyventojus. Gavus sąrašą senų vienišų žmonių, į akį krito Petro Daugučio pavardė. Šalia pavardės buvo parašyta, kad žmogui reikalinga bet kokia pagalba – jis gaisre prarado viską. Bet kokia pagalba – labai abstrakčiai suskambėjo. Tad bendruomenės pareigūnė Ingrida Dutkienė kartu su Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu Dainiumi Vyšniausku nusprendė pirmiausia aplankyti senolį. Nuvykus tapo aišku, kad keli daiktai šiam žmogui mažai džiaugsmo tesuteiks. Namas visiškai sudegęs, aplink degėsių ir šiukšlių, likusių po gaisro, krūvos… O žmogelio vienintelis noras – savą kampą turėti…
73-jų metų Petras pasakojo visą gyvenimą praleidęs šioje sodyboje. Prieš porą mėnesių ištiko baisi nelaimė. Sudegė namas… Sudegė viskas, ką užgyveno per gyvenimą… Namą buvo nusipirkęs, pats jį apmūrijo, įvedė centrinį šildymą, kanalizacijos sistemą.
Anot socialinės darbuotojos padėjėjos Audronės Talalienės, gyveno švariai ir tvarkingai. Prieš 30 metų jis išsiskyrė su žmona, vaikų neturėjo, tad tik namą pasidalijo. Petras pasakoja, kad buvusi sutuoktinė kažką gamindama sukėlė gaisrą. Sienos buvo ištapetuotos, tad ugnis plito žaibiškai, persimetė į Petro pusę… Vyras tespėjo pasiimti dokumentus ir piniginę.
„Likau kaip stoviu – viskas sudegė… Pirmas dienas net miegot negalėjau. Viena mintis buvo – kablys…“, – prisipažįsta. Gaisrą sukėlusi senutė buvo apgyvendinta senelių namuose, bet Petras palikti savo sodybos nenorėjo. Keletą savaičių jis glaudėsi pas kaimynus, paskui pas seserį pagyveno, pas brolį… Tačiau kampininko dalia nesaldi. Situacija atrodė beviltiška – kaip atstatyti namus kai pensija tėra 150 eurų? Kaimynui į pagalbą geranoriškai pasišovė Nerijus Druskis. Vienkartinę pašalpą nukentėjusiam nuo gaisro Petrui skyrė rajono savivaldybė, likusią dalį prisidėjo Nerijus. Vyras nupirko medžiagas ir rekonstravęs išlikusį namo priebutį įrenginėjo kambarį. Kaip tik tuo metu ir aplankė pareigūnai… Įvertinę situaciją nutarė, kad be įvairių buities reikmenų vyrui labai reikalinga talka. Na, o žinią apie žmogų ištikusią nelaimę paskleidė savo pažįstamiems ir bičiuliams. Išgirdę pasakojimą geranoriškai prisijungė kai kurie rajono verslininkai, pirko ir dovanojo būtiniausius daiktus.
Trečiadienį po pietų savanorių būrys – ugniagesiai, policijos rėmėjai ir jaunieji policijos rėmėjai – darbavosi sodyboje. Rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pasirūpino, kad į sodybą būtų atgabentas konteineris šiukšlėms. Per gerą valandą jis buvo užpildytas šiukšlėmis ir degėsiais.
Dainius Vyšniauskas kambarėlyje įrengė gaisro signalizacijos daviklį, savanoriai sunešė pačių ir bičiulių suaukotus daiktus. Netrukus tuščias kambarėlis prisipildė: pastatyta lova, stalelis, šaldytuvas, mažytė viryklė ir radijo imtuvas. Bendruomenės pareigūnė pasirūpino iki smulkmenų, juk žmogui visko reikia – patalynės, indų, batų… Su lauknešėliu atskubėjo ir socialinės darbuotojos padejėja. Tuo metu policijos rėmėjas butuką papuošė kalėdinėmis lemputėmis. Iškuopus šiukšles prašviesėjo ne tik kiemas, bet ir Petro veidas. Vyras negalėjo atsitokėti – jau turi jaukų, šiltą savą kampą!
Mažus stebuklus kuriame kartu!
Ukmergės policijos informacija
