Ruduo nubėgo, nubangavo, laukinis vėjas draiko tavo plaukus. Ateis žiema, sniegais šiaurys taškysis, pro langus vėl žiūrės gal tavo akys. Koks savas ir svetimas pasaulis, žemiškas žmogus, dangus ir saulė. Ir pėdos įmintos žemės lope su Dievo paskirta dalia. Dievas juk sukūrė žmogų, gal Jam buvo taip patogu? Pasiuntė gyvent į žemę, iš aukštybių nuolat stebi. Žmogus – Dievo tvarinys, skirtas jam uždavinys. Kaip įveiksi jau tu jį, tik nuo tavęs priklausys.
„Dievas pasirinko, kad pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“. [1.Korintiečiams 1,27].
Kauno Arkivyskupijos Jaunimo Centre „Arkos“ bendruomenė lapkričio 28 dieną rengė „Talentų vakarą“. Į šį renginį pakvietė ir Vidiškių parapijos Švč. Trejybės bažnyčios Jaunuosius Misionierius. Apie tai pranešė šio būrelio vadovė Gileta Laskauskienė, kuri ir organizavo šią išvyką į Kauną.
Pirmą kartą į tokį renginį norinčių vykti atsirado ir daugiau, tačiau nebebuvo vietų. Kartu su Jaunais Misionieriais vyko ir Vidiškių bažnyčios vargonininkė Šarūnė Tutkienė, Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojos Valė ir Raimonda bei socialinės darbuotojos Regina Mulevičienė, Veronika Gavėnienė, keletas Vidiškių parapijos tikinčiųjų.
„Arkos“ bendruomenė – stebuklinga vieta, kurioje žmogus su negalia ir be negalios atranda bendrystę. Kiekvienas žmogus yra dovana.
Tai jau antras toks talentų vakaras vyksta Kauno Arkivyskupijos Jaunimo Centre, kurio metu žmonės su negalia ir be negalios, visiems atvykusiems parodo savo talentus. Kokiomis dovanomis juos apdovanojo Dievas. Tikėkimės, kad jis vyks ir kitais metais.
Trečiame aukšte tą šventinį vakarą susirinkę jaunieji talentai vieni šoko tango, o kiti baletą, dainas dainavo, pravirkdė gitarų akordus, skaitė pačių sukurtus eilėraščius. Gal ne visiems sklandžiai sekėsi, bet jie dirba, tobulėja, bendrauja, džiaugiasi draugėn susiėję.
Šiais metais prie šio renginio prisijungė ir VŠĮ Kauno Kurčiųjų Reabilitacijos Centro kolektyvas „Skambanti tyla“. Tai žmonės kalbantys širdimi. Iš jų akių spindėjo gėrio šviesa. Netirpo šypsenos ant lūpų. Labai džiaugėsi savo atžalų pasiekimais jų artimieji. Visokeriopai palaikė, padrąsino, dovanojo gėles – baltas rožes.
Jaunuosius talentus gausiomis ovacijomis palaikėme ir mes – Vidiškių parapijiečiai. Džiaugiamės už juos ir meldžiam Dievo palaimos. Tą vakarą ant skruosto ne vienai sužvilgo ašara – džiaugsmo ašara. Mes nuoširdžiai linkime visiems sveikatos ir stiprybės. Tobulėjimui ribų nėra.
Šios šventės pabaigoje „Arkos“ bendruomenė apdovanojo visus jaunuosius talentus padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis.
Antrame aukšte buvo eksponuojama jaunųjų talentų piešinių paroda ir skaniausių iš širdies pagamintų užkandžių, kurių kvietė jaunimas žvarbų vakarą paskanauti ir atsigerti arbatos.
Čia taip pat gausu knygų. Jaunimas susirenka paskaityti laisvalaikiu, susitikti su bendraminčiais, pasidalinti savo idėjomis, pasidžiaugti nors ir mažais savo pasiekimais.
Vakaro metu „Arkos“ bendruomenė pardavinėjo savo pačių rankomis kurtus darbelius. Atvirutes, žvakutes, rožinį, muilą širdies formos bei daugelį kitų akiai malonių niekučių. Kai kurių darbelių ir mes įsigijome aukodamos, kad parsivežtume į namus.
Renginys vyko daugiau kaip dvi valandas. Klausydama ir žiūrėdama talentų pasirodymo susimąsčiau, kad ir mes turime daug jaunų talentų čia pat, savo seniūnijoje – Jasiuliškių socialinės globos namuose. Kiek gabių muzikantų, dainininkų, mezgėjų, mėgstančių piešti, lipdyti ir kitokius darbelius daryti. Šį kartą keletas jų vyko tik kaip žiūrovai, bet manau sekančiais metais galėtų vykti kaip dalyviai. Neslėpkime ir mes savo jaunųjų talentų. Aš manau, kad mano minčiai pritars ir Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas bei kolektyvo „Melodija“ vadovė Daiva Šermukšnienė.
Pasibaigus renginiui ir išėjus į naktinį Kauną, maloniai nustebome. Iš dangaus krito purus sniegas. Tartum pūkus kedeno dangui balti angeliukai. Ilsėjosi žingsniai gatvėj nutilę, tik širdys tiksėjo, meilei vartus atrakinus. Dėkojame Giletai L. už suorganizuotą šią išvyką į talentų vakarą.
„Mes gyvi, mes ir esam žmonės, kai kam kyla galbūt, abejonės,
Mes verkiame, mylime ir baramės, ir su pačiu Dievu tariamės.
Tik ar girdi Jis, to mes nežinom ir savęs atstumtais nevadinam,
Mus likimas ir bara, ir glosto, taip jau nuspręsta iš Dievo sosto“…
Genoefa Povilavičienė
