Lapkritis perkopė pusiau. Kasdien vis trumpėjančios dienos ūkanotos ir miglotos. Mieguisti nusipurto purvini rūkai ir užgimsta rytas, upės ir veidai. Vėjai rudeniniai nuplėšė lapus, skverbiasi į sielą liūdesio ženklai. Plikai išrengti medžiai į dangų iškėlę šakas, tarsi šaukiasi Dievo pagalbos.
Lapkričio 22 dieną minima Šv. Cecilijos, kankinės, diena. Šv. Cecilija laikoma – dainininkų, muzikantų ir poetų globėja. Šv. Cecilija gimė Romoje trečiame amžiuje. Ji buvo tikinti krikščionė. Legenda byloja, kad ji grojo vargonais. Vargonai jau tais laikais buvo žinomi Romoje, tačiau tai buvo didžiulė retenybė.
Jau antrus metus iš eilės, tai jau matyt tampa tradicija, Vidiškių parapijos Švč. Trejybės bažnyčia lapkričio 22 dieną mini Šv. Cecilijos dieną. Tą dieną į Dievo namus Vidiškiuose, 14 valandai, į Šv. Mišias, rinkosi – tikintieji, parapijiečiai, dainininkai, muzikantai ir poetai.
Po Šv. Mišių klebonas kvietė tikinčiųjų neišsiskirstyti, neišsivaikščioti, bet pasižiūrėti, pasiklausyti jiems dovanojamos saviveiklininkų muzikinės programos.
Skambant giesmėj „Įsikurk manoj širdy“, mergaitės žibintuvėliuose atnešė ugnį. Širdies šviesa spindi žvakutės. Jas pasitiko prie Dievo stalo kunigas Laurynas Grikietis.
Labai džiugu, sveikintina, kad šią šventinę popietę surado laiko ir bažnyčioje lankėsi, meldėsi bei dainavo Vidiškių pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Jie sulaukė iš klausytojų gausių ovacijų. Mokyklos direktorė Laimutė Strelčiūnienė nedraudžia, bet ir pati pagal galimybes noriai dalyvauja su savo mokytojų bei mokinių kolektyvu. Tai – puikus pavyzdys mokiniams.
Mikliais pirštais akordeono klavišus pravirkdė Rečionių bendruomenės pirmininkė, kolektyvo „Rečiona“ vadovė – Rita Čižiūnienė. Klausėmės jų atliekamų nuotaikingų melodijų.
Į Šv. Mišias bei Šv. Cecilijos dieną paminėti kunigo Lauryno G. kvietimą gavome ir mes, Šventupės bendruomenės kolektyvas „Šventerečius“. Mums patiems tai yra dar viena galimybė susitikti, susieiti su kolektyvais ne tik rajono, bendruomenių renginiuose, bet ir savo parapijos Dievo namuose artėjant Adventui.
Tarp kolektyvų pasirodymų poezijos eiles skaitė poetės iš Vidiškių seniūnijos. Stasė Čirbienė, Janė Giedraitienė, Birutė Stundienė, Regina Mulevičienė ir aš – Genoefa Povilavičienė.
Kaip pati Gileta pasakojo, šio būrelio mergaitės padėjo rinkti augalus ir pinti Kalėdinius vainikus. Jos bažnyčioje tą dieną visiems susirinkusiems dalino saldainius, grybukus, kitus gardėsius bei karštą arbatą. Bažnyčioje tokiu metu laiku gana žvarbu. Labai daug darbais prisidėjo seserys Kamilė ir Viktorija Ivanovaitės. Jos iš popieriaus išlankstė gausybę baltų gervių, kurias po minėjimo išdalino tą dieną bažnyčioje apsilankiusiems žmonėms.
„Tegul nebūna niekad šalta širdyse,
Tegul nebūna niekad tuščia delnuose,
Tegul nebūna niekad per vėlu ištart,
Išgirst, sušilt, sušildyt ir priglaust“…
Genoefa Povilavičienė, „Šventerečiaus“ kolektyvo narė
Nuotraukos Emilijos Vėbrienės