Vidaus reikalų ministerijoje diskutuota apskričių reformos, regioninės politikos tęstinumo užtikrinimo, tiesioginių merų rinkimų klausimais

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) šiandien vyko ministro Raimundo Palaičio ir šalies miestų bei rajonų merų susitikimas, kuriame buvo aptartos svarbiausios savivaldai aktualijos: apskričių reforma, regioninės politikos įgyvendinimo tęstinumo užtikrinimas, apžvelgtas struktūrinių fondų įsisavinimas ir regioninių projektų įgyvendinimas, diskutuota apie priešgaisrinės apsaugos pertvarkymą. Ministras R. Palaitis pabrėžė, jog tokie susitikimai yra būtini, nes reformų, kuriose dalyvaujama, ratas yra labai platus, ir, norint jas sėkmingai įgyvendinti, reikalingas bendras visų šalių sutarimas.

„Aš taip pat labai džiaugiuosi Prezidentės palaikymu dėl tiesioginių merų rinkimų idėjos. Esu įsitikinęs, kad Seimas, tik pradėjęs sesiją, antrą kartą balsuodamas dėl Konstitucijos pakeitimo, turėtų apsispręsti, ar bus tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje, ar ne. Tam reikia dviejų trečdalių Seimo narių balsų – tai yra pakankamai daug. Ir tik po to turėtų būti diskutuojama, kokį modelį pasirinkti – merui sutekti atstovaujamąją ar vykdomąją valdžią. Aš asmeniškai manau, kad meras turėtų būti atstovaujamoji valdžia. Tuomet meras turėtų daug didesnius įgaliojimus nei dabar, be to, jis būtų stabilizuojantis faktorius savivaldybės taryboje. Tai svarbu, nes jei savivaldos rinkimuose dalyvaus nepartiniai asmenys, stabilumas tarybose gerokai sumažės“, – sakė ministras R. Palaitis.

Vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas, pristatydamas apskričių reformos situaciją,  teigė, jog Vyriausybei jau yra pateikti visi 81 įstatymų pakeitimo įstatymai, kuriuose numatoma, kaip bus perskirstomos ar panaikinamos apskričių viršininkų vykdomos funkcijos, 74 įstatymų projektai jau pateikti Seimui.

2009 metams apskričių viršininkų įsteigtoms įstaigoms ir vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta 711,9 mln. Lt. Šių metų pirmąjį pusmetį skirta 223,4 mln. Lt, tai beveik 37 procentais mažiau nei 2009 metų I pusmetyje.

Viceministras S. Šiupšinskas taip pat informavo, jog  iš 88 apskrities viršininko vykdomų funkcijų nutarta 10 funkcijų perduoti savivaldybėms, 58 panaikinti, 20 perduoti vykdyti ministerijoms. Kalbėdamas apie savivaldybėms perduodamas žemės tvarkymo funkcijas, viceministras sakė, jog savivaldybės tampa valstybinės žemės patikėtinėmis miestų teritorijose (tvarkymas, nuoma, panauda, pardavimas, servitutai, valstybinė kontrolė ir kt.), joms patikėti žemėtvarkos darbai (matavimai, prašymų nagrinėjimas, sprendimų priėmimas dėl nuosavybės atkūrimo ir kt.) miestų teritorijose, žemėtvarkos planavimo dokumentų (schemų ir kt.) tvirtinimas visose teritorijose bei žemės paskirties keitimas visose teritorijose.

Savivaldybėms taip pat patikėta formuoti specialiųjų mokyklų tinklą, steigti pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas (pedagoginės psichologinės tarnybos, mokytojų švietimo centrai ir kt.), prižiūrėti ypatingų statinių ir valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimą, tvirtinti medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektus, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose ir kt.

Viceministras informavo, jog iš apskrities viršininko įsteigtų 239 įstaigų ir organizacijų 124 siūloma perduoti savivaldybėms, 99 – ministerijoms ir įstaigoms prie jų, 9 siūloma naikinti, šešiose atsisakyti dalininko teisių, dar vieną siūloma akcionuoti ir turtą privatizuoti.

Savivaldybėms perduodamos 124 apskričių viršininkų įsteigtos įstaigos: 48 bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos, 31 vaikų globos namai, 12 ligoninių, 7 socialinių paslaugų ir reabilitacijos centrai, 5 pensionatai, 4 sutrikusio vystymosi kūdikių namai bei 17 kitų įstaigų (spec. poreikių ugdymo centrai, turizmo informacijos centrai, regiono plėtros agentūros ir kt.).

{dybanners}34{/dybanners}
Pasak viceministro, esminiai laukiami apskričių reformos rezultatai: bus panaikinta tarpinė valdymo grandis,  apskričių viršininkų perduodamas funkcijas kitose institucijose vykdys mažesnis darbuotojų skaičius, bus efektyviau panaudojamos lėšos. Įgyvendinus reformą ir likvidavus nereikalingas funkcijas, iš 2009 m. sausio 1 d. apskričių viršininkų administracijose buvusių 2378 pareigybių, valstybės institucijoms perduotas funkcijas vykdys apie 1120 darbuotojų. Baigus reformą ir išmokėjus išeitines išmokas, vien dėl darbuotojų sumažėjimo per metus bus sutaupoma apie 30 mln. litų darbo užmokesčio valstybės biudžeto lėšų. Taip pat bus efektyviau vykdomos valstybės priežiūros funkcijos.

Viceministras S. Šiupšinskas taip pat pabrėžė, jog labai svarbu šių permainų metu užtikrinti regioninės politikos įgyvendinimo tęstinumą ir teigė, jog valdymo apskrityse pertvarka neturės esminės įtakos regioninės politikos tikslams ar jų įgyvendinimo procesų turiniui. Taip  pat nesikeis Regionų plėtros tarybų įgaliojimai ir funkcijos, išliks ta pati plėtros tarybos pirmininko rinkimo tvarka. Pasak jo, nežymiai bus keičiama regionų plėtros tarybų sudėtis – vietoj apskričių viršininkų įtraukiant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtąjį asmenį, tačiau partnerystės principas išliks.

S. Šiupšinsko teigimu, apskričių viršininkų administracijos atskirais atvejais teikia ir  koordinuoja visam regionui svarbius projektus, o juos dažniausiai įgyvendina savivaldybės, kurios yra turto savininkės. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas tokius projektus galės įgyvendinti visos apskrities savivaldybės kartu, vieną jų pasirinkę pagrindiniu partneriu, arba valstybės institucijos (atskirais atvejais – kartu su savivaldybėmis), priklausomai nuo perimtų funkcijų.

Jis taip pat informavo, jog dalį regioninės plėtros funkcijų perims VRM: ji rengs regionų plėtros planų projektus, jų sąrašus, koordinuos savivaldybių ir socialinių-ekonominių partnerių veiklą bei vykdys regionų plėtros tarybų sekretoriato funkcijas.

Merams taip pat buvo pristatyti regionų projektų įgyvendinimo 2007-2010 metais rezultatai. Iš numatytų 23 priemonių, kurioms planuota panaudoti 2,61 mlrd. litų, jau yra parengtos 19 priemonių, tinkamų teikti projektus, kuriose jau yra projektų už 1,9 mlrd. litų. 42 proc. visų numatytų lėšų administruoja VRM, įgyvendinanti 8 regionines priemones. Sparčiausiai Europos Sąjungos (ES)  paramos lėšas įsisavina Utenos ir Alytaus regionai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis informavo, jog nuo šių metų sausio 1 dienos 51 savivaldybėje įsteigti 307 ugniagesių komandų padaliniai, juose dirba apie 2,8 tūkst. darbuotojų. Praėjusiais metais savivaldybėms buvo perduota 31 ugniagesių komanda. Šiais metais savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimui skirta 48,86 mln. litų.

V. Kurkulis įvardijo tris pagrindinius iššūkius ugniagesių komandas perėmusioms savivaldybėms: komandų parengties užtikrinimas, tinkamas priešgaisrinių tarnybų finansavimas bei veiksmingo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų tinklo išsaugojimas. PAGD direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, jog

priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gali efektyviai vykdyti savo funkcijas tik dirbdamos kartu, todėl bet koks neplanuotas ir skubotas sprendimas gali turėti neigiamą poveikį užtikrinant, kad savivaldybėms priskirtos funkcijos priešgaisrinės saugos srityje būtų tinkamai atliekamos. Savivaldybių vadovų jis taip pat prašė užtikrinant visuomenės saugumą nepriimti sprendimų, galinčių susilpninti ugniagesių komandų parengtį.

Skatindamas merus V. Kurkulis padėkojo toms savivaldybėms, kurios aktyviai taiko gaisrų prevencines priemones – naudodamos ES paramą renovuoja socialiai remtinų šeimų būstus, įrengia priešgaisrines signalizacijas bei kitais būdais padeda išsaugoti žmonų gyvybes ir jų turtą.

PAGD direktoriaus pavaduotojas taip pat paragino savivaldybių vadovus giežčiau priminti atsakomybę pastatų savininkams už gyventojų saugumą ir įpareigoti nuo stogų pašalinti sniegą ir varveklius bei įspėjo rengtis potvyniui, kuris, kaip prognozuojama, dėl gausaus sniego ir gilaus pašalo, šiemet gali būti nemažas.