Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia(Jei gyveni daugiabutyje – trečio kelio nėra)

I dalis šilumos vagys.

Didžiausia problema, kad daugelis žmonių nežino už ką moka. Nemažai yra įsitikinusių, kad godūs šilumos tinklai nustato kainą (nesąžiningai per didelę) kiekvienam butui ir tai niekaip nepriklauso nuo to, kiek šilumos jie (ar jų namas) suvartoja, t.y. mano „papildomi radiatoriai“ niekam nekenkia, o aš gyvenu geriau. Teko šiuo klausiu diskutuoti su keliais žmonėmis. Prisipažinsiu – buvo labai sunku įrodyti, kad dėl „kaimyno“ pasistatytų papildomų radiatorių už šildymą visi namo gyventojai moka daugiau. Kiek konkrečiai litų pavagia „kaimynas“ su papildomais radiatoriais apskaičiuoti sunku, bet manyčiau, kad per sezoną gali susidaryti ne vienas ir ne du šimtai litų. Dar daugiau, esu matęs kaip žmonės įsirenginėja grindinį šildymą (vandeninį) buto hole ir koridoriuje. Už jų komfortą irgi sumoka visi namo gyventojai.

Galbūt kai šilumą vagia vienas žmogus, ir ta papildoma suma išsidalina po lygiai visiems, didelio monetinio kainos išaugimo nesijaučia, bet kai tokių atsiranda daugiau, sąžiningi kaimynai nukečia stipriai. Problemą komplikuoja ir įstatyminė bazė: realiai niekas neturi teisės įeiti į butą ir patikrinti kokie pas tave radiatoriai (jei pats jų neįsileidi). Net ir patekus į butą – reikia specialisto, kuris žinotų kiekvieno tipo radiatoriaus galingumą, leistinas konkretaus namo konkretaus kambario normas (kampiniuose butuose gali  būti daugiau radiatorių, nes ten „šaltos“ lauko sienos) ir t.t. Šilumos tinklai tokių specialistų gal ir turi, bet jiems visai nesvarbu kas, ką ir iš ko vagia (nes vagia ne iš jų).

Pabaigai: Yra tekę kalbėti su dviejų skirtingų renovuotų namų gyventojais, kurie įsivedė individualią šilumos apskaitą butuose (visas namas). Abiem atvejais masiškai buvo atsikratoma papildomų radiatorių ar jų sekcijų: kai pačiam reikia susimokėti už papildomą komfortą – pradedi galvoti ir skaičiuoti.  Šildymas – brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį. Šiaip informacija: Panevėžyje didžiausias procentas renovuotų daugiabučių Lietuvoje.

II dalis vandens vagys (ir visų mylimas gyvatuko mokestis)

Kaimynas iš kaimyno vandenį vagia (tiksliau už vieno kaimyno suvartotą vandenį moka kiti) keliais budais. Pats paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis tiek šilto, tiek šalto vandens vogimo būdas – neveikiantys, blogai veikiantys, dirbtinai stabdomi ar perdirbti skaitliukai. Beje, kai prieš pora metų name planavau įsirengti vandens skaitiklį, tai skelbimuose buvau radęs tipelį, kuris siūlė „vandenį taupančius skaitiklius“, kurie rodo du kartus mažiau nei iš tiesų yra suvartojama vandens. Kas apmoka už pavogtą šaltą vandenį ar namas (jei yra įvadinis skaitliukas), ar miestas tiksliai nežinau (aktyviai tuo nesidomėjau). Žymiai įdomesnė situacija yra su karštu vandeniu. Didmiesčiuose karštas vanduo ruošiamas tiesiogiai name, t.y. į namą patenka šaltas vanduo, kuris yra šildomas. Po jis tiekiamas butams. Situacija įdomi tuo, kad šiluma sunaudojama gyvatukams šildyti ir šiltam vandeniui name ruošti apskaitoma bendrai. T.y. jei kas nors pavagia ar šiaip nesumoka už šiltą vandenį, tie „nuostoliai“ automatiškai yra įskaičiuojami į gyvatuko mokestį. Kuo name didesnis gyvatuko mokestis, tuo daugiau iš kaimynų nemoka už karštą vandenį, t.y. jį paprasčiausiai vagia.

Daugiabučiuose šiluma iš gyvatukų vagiama ir tiesiogiai: vietoj standartinio 2-3 bangų vonios gyvatuko žmonės įsirengia visą šildomą sienelę, kartais net dvi, taip padidindami naudingą plotą iki 10 kartų. Kai prieš keletą metų aktyviai ieškojau buto, tai praktiškai visuose butuose su „euro-remontu“ gyvatukas buvo padidintas, dažniausiai kelis kartus. Įsivaizduokit paprastą situaciją: trečdalis namo pasididina gyvatuko galią tris kartus. Tuomet visam namui gyvatuko mokestis pakyla dvigubai. Taip du trečdaliai namo moka dvigubai daugiau už „gyvatuką“ vien dėl to, kad likęs trečdalis sunaudoja daugiau šilumos nei priklauso. Būtent taip to paties namo kaimynai masiškai apvaginėja vienas kitą.

Būtent dėl to pas vienus vonioje karšta kaip pirtyje, pas kitus pelija sienos (nors tai būna ir dėl nesureguliuotos ar išderintos sistemos). Skelbimuose esu matęs butų su šildomomis vonios grindimis. Nesu 100% tikras, bet tikėtina, kad jie šildosi „gyvatuko“ pagalba. Aš čia nenoriu gilinti į kainodarą ar egzistuojančią daugiabučiuose praktika. Sutinku, kad tikriausiai  yra daug neūkiškumo (ar net elementaraus grobstymo) tiek pas vandens, tiek pas šilumos tiekėjus, bet dažniausiai dėl nenormaliai išaugusių gyvatuko mokesčių yra kaltas ne tik šilumos (ar vandens) tiekėjas, bet ir kaimynai, kurie sutikti koridoriuje mandagiai sveikinas, o už savo šarvuotų butų durų iš tavęs nuolat vagia. Pinigus.

P.S. yra vaikiška tvirtinti, kad šilumos, vandens ar elektros tiekėjai grobikiškai užkėlė kainas, dėl to aš galiu vogti. Kad ir kaip būtų keista, jūs dažniausiai vagiate ne iš to nekenčiamo paslaugos tiekėjo, o iš savo kaimyno, gyvenančio toje pačioje laiptų aikštelėje, laiptinėje.

Papildyta: Kai kurie namai su vandens (pagrinde karšto) vagystėmis kovoja viešai skelbdami, kiek kuris butas mėnesį sunaudojo vandens. Esu matęs kuriozų, kai jauna 4 asmenų šeima į metus sunaudoja 3 kubus karšto vandens. Bet netgi tokia informacija yra tik moralinis spaudimas, nes realiai karšto vandens vagims nelabai ką galima padaryti.

{dybanners}33{/dybanners}
III dalis Elektros vagys

Elektros vagystės daugiabučiuos nėra labai paplitusios ir dažniausiai kainuoja kaimynams žymiai mažiau nei šilumos ar karšto vandens vagystės. Jei už „bendrą“ elektrą mokate daug arba tas mokestis staigiai išaugo – tikriausiai kažkas iš kaimynų vagia elektrą dideliais kiekiais (nes jei vogtų mažais – suma išdalinta visiems butams nebūti didelė). Tiesa, kas ir kaip vagia elektrą nustatyti yra sunku.

„Perestrojkos“ laikais dažniausiai bendra elektra būdavo vagiama rūsyje įsirengus dirbtuves (elektrinės staklės, presai, džiovinimo krosnys ir t.t.) ir nemokant už savo sunaudotą elektrą. Ir dabar tokios vagystės pasitaiko, bet, kiek man žinoma, gana retai. Visgi, jei užėję į rūsį nuolat girdite tekinimo stakles ar ką nors panašaus – galbūt jūsų rūsyje dirba „pogrindininkas“ ir savo bizniukui naudoją „bendrą“ elektrą. Jei tai koks nors auksarankis savaitgaliais ką nors meistraujantis rūsyje, tai pavadinti vagyste gal ir negalima, bet turėkit galvoje, kad už jo suvartojamą elektros energiją solidariai moka visas namas/laiptinė (iš jo pusės gražu būtų pačiam susimokėti, ypač jei naudoja daug energijos vartojančią įrangą, tokią kaip suvirinimo aparatai ar panašiai).

Paskutinius kelis metus tapo madinga „užsimūryti“ dalį laiptinės, išplečiant savo prieškambarį. Kai kada, po tokios pertvarkos, lempa, naudota laiptinės apšvietimui, atsiduria naujojo savininko bute. Taigi, toks šaunuolis pas save turi papildoma įvadą, už kurio sunaudotą elektros energiją moka visas namas. Solidariai. Senuose penkiaaukščiuose (o gal ir kitur) rozetės sienose tarp  butų buvo daromos kiaurai pragręžiant bloką, ir sujungiant kiekvieno buto rozetes prie to buto instaliacijos. Nagingas kaimyninio buto kaimynas, „teisingai“ sujunginėjęs laidukus gali naudotis elektra, už kurią mokėsite jūs. Tai labai grubus ir sakyčiau kvailas elektros vogimo būdas, kai vagis yra lengvai nustatomas.

Darant remontus yra labai populiaru visus galingesnius elektrinius įrankius jungti ne į remontuojamo buto rozetes, bet tiesiai į laiptinėje esantį skydą. Dažniausiai tai daroma dėl to, kad buto saugikliai yra per silpni, kad atlaikytų galingą techniką. Taip vieno buto remonto metu sunaudota elektra yra tolygiai padalinama visiems to namo gyventojams. Nors tokios „vagystės“ žala nėra didelė (ne daugiau poros litų kiekvienam namo butui), bet kultūringas remontuojamo buto savininkas galėtų pats padengti tuos nuostolius.

Truputį gyvenimiškos egzotikos (sklido gandai kad taip buvo iš tikro, bet tiesioginių šaltinių neturiu): Pirmo aukšto gyventojai, kurių rūsys yra tiesiai po jų butu, gali prisijungti prie rūsio instaliacijos ir naudotis „bendra“ elektra. Tokį nelegalų prisijungimą nustatyti labai sunku. Galima prisijungti tiesiogiai prie laiptinės elektros skydelio (dažnai ten būna palikta laisva rozetė). Tereikia nepastebimai atsivesti laidą į butą. Esu girdėjęs net gandus, kai vieno buto gyventojai prisijungė prie kito buto elektros įvado (už skaitliuko) ir buvo nustatyti tik tada, kai šio buto savininkai išvyko porai mėnesių, atjungę visus prietaisus, o sąskaitą už elektrą gavo nemažą.

Iš asmeninės patirties: gyvenau nuosavame name, perdarytame į keturbutį. Į vieno iš butų sieną buvo įmontuoti laidai, tiekę elektrą kitiems butams. Tai veikėjas prie tų laidų prisikabino rozetes, ir naudojo svetimą elektrą. Pastebėjau tik tada, kai jis prisijungė elektrinį šildytuvą (mano elektros sąskaita išaugo daugiau nei dvigubai)

Pabaigai: elektros skaitliukai, ypač senesni, turi negerą savybę: jie kartais pradeda patys savaime suktis (žargonu tai vadinama „samatioku“). Sugesti gali tiek namo įvadinis skaitiklis, tiek kiekvieno buto individualūs skaitikliai. Sugedęs skaitiklis sukasi net tuomet, kai nėra naudojama elektra, todėl pravartu bent kartą metuose pasitikrinti, ar jūsų skaitiklis nesisuka pats. Išjunkite visus namie esančius elektros prietaisus (geriausia iš rozečių) arba atjunkite visus boto saugiklius ir pasižiūrėkite, ar skaitliukas nesisuka. |jei jis sukas – skambinkite jus aptarnaujančiai skirstomųjų tinklų bendrovei (VST ar RST), kad ji skaitliuką pakeistų.