„Bene didžiausia išpūstų šilumos kainų problema Lietuvoje yra ta, kad šilumos ūkiai daugelyje miestų yra išnuomoti privačioms kompanijoms. Kompanijoms, kurios į centralizuotą šilumos tiekimą žiūri ne kaip į visuomeninę ar socialinę funkciją, bet tik kaip į verslą ir pelno generavimą. Tokie šilumos monopoliai paprastai kontroliuoja ir savo produkcijos – šiluminės energijos padavimą gyventojams. Kitais žodžiais tariant – atsuka sklendę tiek kiek nori, nepaisant gyventojų pageidavimo,- sako J.Imbrasas. – Problema bent jau iš dalies išsispręstų jei tokių „rubikonų” neprileistume prie šilumos sklendės”.
Ydinga yra ir šilumos kainų nustatymo procedūra. Kaip jau teko patirti, savivalda Lietuvoje realiai neturi svertų ir negali įtakoti šilumos gamintojų bei tiekėjų nustatant šilumos kainas. „Bazinės šilumos kainos tvirtinamos 3-5 metams, o situacija rinkoje juk keičiasi kasmet, – sako J.Imbrasas. – Todėl būtų tikslinga įstatymus pakeisti taip, kad ir bazinė šilumos kaina būtų skaičiuojama kasmet, o šioje procedūroje realių galių turėtų vietos savivaldybės”.
Trečias labai svarbus aspektas įtakojantis centralizuotai tiekiamos šilumos kainas yra būstų sandarumo ir tinkamo izoliavimo problema. Reiktų skubiai skirti tą milijardą litų, kuris yra numatytas būstų renovacijai ir visų pirma reiktų renovuoti tuos daugiabučius, kuriuose gyvena labiausiai socialiai pažeidžiamos šeimos. Vykdant kompleksinę daugiabučių namų renovaciją (apšiltinant pastatus ir keičiant langus bei duris) kartu būtina modernizuoti ir vidaus šilumos sistemas, kurios leistų kiekvienam butui reguliuoti jam reikalingą šilumos kiekį. „Pasakyčiau dar daugiau – galima būtų naujai statomiems gyvenamiesiems namams leisti laisvai pasirinkti šildymo būdą”,- siūlo europarlamentaras J.Imbrasas.
AŠTUONI J. IMBRASO SIŪLOMI BŪDAI, KAIP SUMAŽINTI ŠILUMOS KAINAS
1. Apriboti viešąsias paslaugas teikiančių natūralių monopolijų perdavimą į privačias rankas, peržiūrėti šilumos ūkių nuomos sąlygas.
2. Įstatymais ir poįstatyminiais aktais uždrausti šilumos centralizuotam tiekėjui ir su juo susijusioms įmonėms būti daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemų prižiūrėtoju (išskyrus, jei to nori patys gyventojai 50+1%).
3. Pakeisti tipinius daugiabučių namų administravimo nuostatus taip, kad daugiabučių namų administratoriai nebūtų ir paslaugų teikėjais.
4. Pakeisti LR Šilumos ūkio įstatymą, atsisakant bazinės šilumos kainos nustatymo 3-5 metų laikotarpiui. Kainą nustatyti kas metai.
5. Stiprinant savivaldą – šilumos ir karšto vandens kainas patikėti tvirtinti savivaldybių Taryboms.
6. Per trumpiausią laiką pastatyti naujas ir rekonstruoti esamas kogeneracines jėgaines ir katilines pritaikant jas kūrenti vietiniu kuru, orientuotis į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.
8. Naujai statomiems gyvenamiesiems namams leisti laisvai pasirinkti šildymo būdą.