Jau rašyta apie Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos kartu su norvegais vykdomą projektą „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros“. Šiame projekte dalyvauja ir Ukmergės kultūros centro Krikštėnų filialo darbuotojos Janina Svetlikauskienė ir Dalia Banišauskaitė. Jos kartu su norvegais pristato vilnos ir lino kelius – nuo žaliavos apdirbimo iki virtimo siūlu.
Vykdant projektą buvo sukurtos mobiliosios dirbtuvės, stendai trimis – anglų, norvegų ir lietuvių kalbomis, įrankiai, kuriais, kaip apdirbama vilna rodė norvegas, kaip apdirbamas linas – Janina Svetlikauskienė ir Dalia Banišauskaitė. Parengtas projektas pirmiausia buvo pristatytas Norvegijoje, vėliau jis atkeliavo ir į Lietuvą. Pirmas prisistatymas įvyko Vilniuje, Kaziuko mugėje. Po to projekto edukacija persikėlė į Ukmergės kultūros centrą, iš čia į Mažeikių rajono Pavirvytės dvaro sodybą, kur įsikurs kelioms savaitėms, vėliau grįš į Krikštėnus.
Kaip pasakojo Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos vykdomoji direktorė ir projekto vadovė Agnė Žilinskaitė, projekto pristatymas Ukmergėje pateisino visus lūkesčius. Jeigu Vilniuje, Kaziuko mugės metu, apžiūrėti mobiliąsias dirbtuves ir lino bei vilnos kelius ateidavo atsitiktiniai lankytojai, Ukmergėje pažiūrėti lino ir vilnos kelių ėjo daugiausia grupės. Lino ir vilnos kelius apžiūrėjo grupės moksleivių iš „Šilo“, Senamiesčio ir Dukstynos pagrindinių mokyklų, senjorai. Per tris dienas parodą apžiūrėjo ne vienas šimtas žiūrovų, ne viena grupė moksleivių.
A. Žilinskaitės teigimu, žiūrovai, norėdami susipažinti su lino ir vilnos apdirbimu, visada nori gauti daugiau žinių, jie užduoda daugiau klausimų. Lygindama žiūrovus vadovė paminėjo, kad, jei Kaziuko mugėje vienam žmogui buvo skiriamos tik kelios minutės, tai Ukmergėje grupei buvo skiriama mažiausiai valanda.
Žiūrovų Ukmergėje buvo visokių – nuo pradinukų iki senjorų. Pastarieji tiek lino, tiek vilnos apdirbimą dar matę, regėję, pagrindinius darbus atsimena. Negi kai kurie įrankiai palėpėje ar sandėliuke tebeguli. Tačiau pradinukai žino tik kai kuriuos pagrindinius dalykus. Kadangi šios temos jau įtraukiamos į privalomą ugdymo programą, projekto vadovė viliasi, kad vaikai besimokydami gaus daugiau informacijos.
Kalbant apie ateitį A. Žilinskaitė paminėjo, jog tęsti tos pačios temos neplanuojama, nes per du metus surinkta tiek informacijos, kad rasti kažką naujo būtų sunku. Todėl reikia ieškoti kur pateikti jau sutvarkytą informaciją. Ir toliau eksponuoti parodą bei skleisti edukaciją apie lino ir vilnos kelius.
Arvydas Pėšina
