Vasario 22 – 28 dienomis vaikų lopšelio – darželio „Eglutė“ pedagogės Rita Pumputienė (projekto koordinatorė) ir Loreta Kalesnykienė svečiavomės Ispanijos Villarobledo mieste. Tai antrasis tarptautinis partnerių susitikimas, pagal Erasmus+ vykdomą projektą „Travelling around tales and stories“ („Kelionė į pasakų šalį“). Villarobledo miestas yra įsikūręs šiaurės vakarinėje Albasetės provincijos dalyje, Kastilijos ir La mančos autonominiame regione. Šalia miesto yra didžiausi pasaulyje vynuogynai, vystoma didžiausia pasaulyje La Mancha vyno gamyba. Miestą puošia įvairaus dydžio moliniai „stiklainiai“.
Į Ispaniją atvyko pedagogai ir moksleiviai iš Graikijos, Italijos, Turkijos, Rumunijos. Ispanija pasitiko mus vėsiu, lietingu oru, tačiau šeimininkų svetingumas neleido nei sušalti, nei nuobodžiauti. Nuo ankstyvo ryto iki paryčių buvome veikloje. Taip, taip iki paryčių! Teko savaitei keisti lietuviškus įpročius – negalvoti apie kalorijas, pamiršti taip mėgiamas pastelines spalvas, punktualumą. 9-10 valandą vakaro soti vakarienė su desertu ir kava, kuri trukdavo ir iki pirmos valandos nakties, mums lietuvaitėms buvo sunkoka našta. Baliai, festivaliai čia, rodos, nesibaigia. Švęsti pirmadienį? Kodėl gi ne? O jei švęsti, tai iš širdies!
Atvykome tuo laiku, kada Villarobledo mieste prasidėjo karnavalas. Vadinamąją Šventąją Savaitę nuo gavėnios pradžios 10 dienų trunka paradai, varžybos, konkursai. Žmonės rengiasi kvailiausiais kostiumais, kilometrinių eisenų dalyviai stengiasi visokiais būdais nustebinti žiūrovus. Visur skamba muzika, akys raibsta nuo spalvų ryškumo ir gausos. Net pats nepastebi, kai tavo kojos ir klubai pradeda judėti salsos ritmu.
O septintą valandą ryto turėjome būti pasiruošusios edukacinėms išvykoms ir vizitams į ugdymo įstaigas.
Villarobledo mokyklos mokiniai svečių sutikimui paruošė koncertą. Kastanječių ritmas, gitarų akordai, ištrauka iš Migelio de Servanteso romano „Don Kichotas“… Visa kartu, tai – Ispanija. Švietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 metų. Mums labiausiai rūpėjo ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Todėl pradėjome ieškoti, kur mokosi patys mažiausi. Na aišku, kur didžiausias triukšmas, ten ir jie. Pasisekė susitarti su mokyklos direktoriumi ir mažųjų pedagogais, kad mus priimtų pas save į klases. Stebėjome užsiėmimus dvi dienas. Kartu su vaikais bandėme dainuoti ispaniškai, šokti, žaisti, gaminti darbelius. Jie kalbino mus ispaniškai, labai noriai pozavo prieš fotoobjektyvus.
Vaikų klasėse po 20, vienu metu dirba vienas pedagogas ir jam talkina asistentas, logopedas. Klasėse integruoti vaikai su negalia. Nuo 3 metų vaikai turi anglų kalbos pamokėles. Žaislų nedaug, kiekvienoje klasėje interaktyvi lenta, didžiulis smėliu nuklotas kiemas, į kurį vaikai bėga tiesiai pro savo klasės duris (pirmas aukštas). Mokykloje vaikai ugdomi nuo ryto devintos iki antros valandos po piet. Sužavėjo auklėtojų vaidybiniai gebėjimai, atrodė, kad jos niekada nepavargsta kalbėdamos.
Kitoje miesto mokykloje mažiausieji mus sutiko pasipuošę kostiumais ir dainomis. Kiekviena grupė skirtingai. Stebėjome spalvų ir garsų parodomąją veiklą, vyresnieji mokiniai pristatė kaip jie mokosi anglų kalbos.
Visa Erasmus+ projekto delegacija buvome priimti miesto merijoje. Renginį filmavo televizija. Miesto meras José Manuel Almeida, švietimo vedėja Angela Cellis Sanches ir garbės konsulas Kastilijos-La Mančos Andrés Fornés Redondo sakė sveikinimo kalbas ir įteikė šalių projekto koordinatoriams atminimo dovanas.
Senovės dvelksmą savo akimis ir širdimi pajautėme apsilankiusios Toledo mieste. Miestas įtrauktas į Unesco paveldo sąrašą. Toledo katedros vidus užgniaužė kvapą – grandioziško dydžio šventykla su gausybe paveikslų, vitražų, freskų.
Aplankėme vieną gražiausių ir gerai išsilaikiusių Kastilijos pilių – XV a. statinys Belmonto kaimelyje gotiškojo stiliaus Castillo de Belmonte. Čia gyveno prancūzų imperatorė Eugenija – Napaleono III žmona. 1932 metais pilis įtraukta į šalies architektūros paminklų sąrašą. Pasirodo, pilys Ispanijoje buvo statomos dažniausiai tik gynybiniais tikslais, nes viduramžiais vidaus politinės bei religinės ir giminių bei šeimų kovos buvo labai dažnos. Įvairaus dydžio miestai buvo apjuosiami storomis ir aukštomis sienomis.
Pasak Ritos (projekto koordinatorė), tai labiausiai vykusi kelionė, kiek teko lankytis pagal projektų mobilumus. Labai iš arti turėjome galimybę stebėti ikimokyklinukų užsiėmimus, pasidalinti patirtimi, aptarti skirtumus, panašumus su pedagogais. Bendravome su vaikais. Buvome kartu su jais, kada jie ruošėsi, puošėsi karnavalo eitynėms ir juos lydėjome. Pačios pasigaminome kaukes, aišku toli gražu jos neprilygo karnavalo dalyvių kostiumams.
Ukmergės vaikų lopšelio – darželio „Eglutė“ pedagogė Loreta Kalesnykienė
