Artėjant pavasariui mieste prasideda nauji ar tęsiami seni darbai. Prasideda ir piliakalnio sutvarkymo antro etapo darbai. Juos baigus iki vasaros pradžios, piliakalnis ir jo prieigos bus galutiniai sutvarkyti. Būsimi darbai kelia daug diskusijų, todėl rajono vadovai pakvietė visuomenę juos aptarti. Į susitikimą atvyko projektuotojai, piliakalnių tvarkymo specialistai, savo miestu besidomintys ukmergiškiai.
Piliakalnio sutvarkymo II etapo darbams skirta 338 171 eurų. Europos Sąjungos lėšos šioje sumoje sudaro 287 446 Eur, valstybės biudžeto – 33 817 Eur, savivaldybės indėlis – 16 909 Eur. Projekto finansavimo sutartis pasirašyta paskutinę praėjusių metų dieną – 2016 m. gruodžio 30 dieną.
Atliekant antro etapo darbus pirmiausia bus nupjauti piliakalnio šlaituose augantys
medžiai, jie liks tik piliakalnio viršuje ir piliakalnio papėdėje. Čia bus pasodinti ir keli nauji medžiai. Šis medžių šalinimas visuomenėje kelia daugiausiai diskusijų. Kalbama, kad piliakalnis be medžių neįprastai atrodys, jo šlaitai pradės slinkti, jis ne puoš, o darkys miesto veidą. Į visus šiuos klausimus atsakė archeologas Zenonas Baubonis, jau apžiūrėjęs daugumą iš daugiau kaip 300 Lietuvoje esančių piliakalnių, prisidėjęs prie daugiau negu 30 piliakalnių sutvarkymo.
Archeologo teigimu, Ukmergės piliakalnis, kaip ir dauguma Lietuvos piliakalnių, patyrė ne vieną permainą. Medinės pilies liekanų neliko, liko tik žemių įtvirtinimai. Kadangi pagrindinis miesto akcentas tik įvažiavus į miestą yra XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios architektūra, piliakalnis tampa panašus į kalvą, apaugusią medžiais. Todėl, siekiant piliakalnį išryškinti, reikia jį išskirti iš aplinkos – pašalinti medžius ant piliakalnio šlaitų, kurie uždengia įspūdingą piliakalnio siluetą.
Ukmergės piliakalnis – molio kalnas, kuris nebuvo naudojamas taip ilgai, kad susiformuotų nestabilus, storas kultūrinis sluoksnis. Todėl šlaitų slinkimo nebus.
Kalbėdamas apie piliakalnį Z. Baubonis prisiminė prieškario Lietuvą. Tada „Lietuvai gražinti“ draugija apsodino medžiais visus garsiausius Lietuvos piliakalnius, nors iki tol jie neturėjo želdinių. „Atsikūrusi „Lietuvai gražinti“ draugija tokios klaidos nebedaro“, – sakė archeologas.
Tvarkant piliakalnį ir jo prieigas bus galima nulipti laipteliais nuo Vytauto gatvės iki upelio ir pėsčiųjų taku šalia jo pasiekti piliakalnį.
[twenty20 img1=”36211″ img2=”36205″ offset=”0.3″]
Pakeliui, šalia kavinės, per upelį bus nutiestas tiltelis. Į piliakalnio viršų bus galima užlipti patogiu, metaliniu, 1,20 m pločio taku. Takas turės kelias poilsio vietas, kur jis bus horizontalus, be pakilimo, tose vietose stovės suoliukai. Takas eis aplink piliakalnį, todėl jau lipant į piliakalnį miestas matysis iš visų pusių. Tako turėklai naktį švies, apšviesta bus ir piliakalnio teritorija.
Arvydas Pėšina
Video iš projekto pristatymo:
Kovo 6 dieną prasidėjo piliakalnio tvarkymo darbai – buvo iškirsti medžiai. Kitą dieną kunigo Rimanto Laniausko kvietimu piliečiai, nepritariantys sprendimui iškirsti medžius, uždegė žvakutes prie nukirstų medžių.
Taip dabar atrodo piliakalnis:(2017 03 09 nuotraukos).
