Priminsime,kad Lyga kreipėsi į Vyriausybės atstovus apskrityse, kad šie imtųsi veiksmų, numatytų įstatyme dėl savivaldybių veiklos priežiūros – įpareigotų savivaldybių tarybas diferencijuoti šilumos sistemų priežiūros tarifus, priklausomai nuo šilumos punkto nuosavybės. Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas Kęstutis Grinius kreipėsi į tarybą prašydamas klausimą atidėti ir paruošti naują jo projektą. Lygos vadovas nurodė šiuos motyvus dėl kurių sprendimas privalo būti atidėtas:
1. Sprendimas t.y. jo tekstas surašytas sudėtinga ir nesuprantama vartotojui ,,kalba” – neaiški ir nesuprantama galutinė priežiūros kaina, skaičiavimai neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės metodikoje numatytų skaičiavimo principų, todėl reikia paruošti sprendimą, kuris būtų suvokiamas eiliniam vartotojui ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
2. Sprendimas, t.y. sprendimo turinyje numatytas šildymo sistemų diferencijavimas, priklausomai nuo šilumos punkto nuosavybės, prasilenkia su protingumo kriterijumi: šilumos punkto priežiūrai numatyta 25-35% visų sąnaudų, o likusiai šildymo sistemų priežiūros daliai (stovams ir sklendėms) net 60-70% sąnaudų. Privalėtų būti atvirkščiai, nes pagrindiniai darbai ir sąnaudos yra skiriamos būtent šilumos punktų priežiūrai, kurio priežiūrai reiktų skirti apie 75-85% sąnaudų.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atidėti sprendimo priėmimą sekančiam posėdžiui ir sudaryti darbo grupę naujo sprendimo paruošimui.
Lyga primena, kad praeitą ketvirtadienį Telšių rajono savivaldybė, Lygos reikalavimu, atidėjo sprendimą dėl Varnių gyvenvietės vartotojų šilumos tiekimo kainų nustatymo pagrįstumo, t.y. Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos nutarimo (kuriame nustatyta,kad kainos nustatytos nepagrįstos ir neteisėtai) įgyvendinimo.
Lyga gindama viešą interesą ir atlikdama tyrimus įvairiuose savivaldybėse nustatė, kad didžiausia kainą už šilumos punktų priežiūrą šilumos tiekėjams moka Kauno vartotojai (priklausomai nuo daugiabučio dydžio ir amžiaus) nuo 20 сt/m2 iki 25 сt/m2. Tuo tarpu Klaipėdos miesto vartotojai moka nuo 10 сt/m2 iki 15 сt/m2. Tarkime Biržų miesto gyventojai moka nuo 20 сt/m2 iki 25 сt/m2, o Ukmergės miesto gyventojai nuo 3 сt/m2 iki 5 сt/m2. Lyga negali nepastebėti, kad šilumos punktas iš esmės yra visur vienodas, todėl toks kainų skirtumas kelia abejones tokių tarifų teisingumu ir pagrįstumu.
Lygos nuomone taip yra nelogiška ir tai: jeigu šilumos tiekėjas prastai, netinkamai ar net blogai prižiūri šilumos punktą (kas reikštų, kad didėja šilumos energijos suvartojimas), tai tada didėja šilumos punkto priežiūros sąnaudos – daugiau suvartotajai šilumos energijos, daugiau moki už šilumos punkto priežiūrą? Tai kas tada stengsis sutvarkyti ir tinkamai prižiūrėti šilumos punktą?
Dar ,,baisiau“ kada paskaitai Šilumos ūkio įstatymą: Vadovaujantis Komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-34 patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos 2 punktu, priežiūros maksimalius tarifus nustato savivaldybių tarybos. Metodikos 17 punkte numatyta, kad ginčai dėl priežiūros maksimalių tarifų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 21 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad ginčus dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, ir nesutinkant su Savivaldybės tarybos priimtu sprendimu dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, reiktų kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją-Savivaldybės tarybos sprendimą gali ginčyti savivaldybės tarybai atskaitingoje ir tarybos paskirtoje vykdomojoje institucijoje.Tai teisinis absurdas.Tai būtų tas pats, jeigu Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą įstatymą galėtum užginčyti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.
Lyga kreipsis į Valstybės institucijas dėl paaiškinimų ir galimų teisės aktų koregavimo.
Kęstutis Grinius
