Želvos vidurinės mokyklos bendruomenės laikraštėlis „Jaunimėlis” 2009 – 2010 m. m. SAUSIS Nr. 4
Ar nepastebit, kaip greitai bėga dienos? Rodos, dar vakar su nekantrumu laukėme didžiųjų žiemos švenčių, o šiandien jau baigiam sausio dieneles sniege bežaisdami praleisti…
Tikiuosi, Jūsų Šv. Kalėdos buvo jaukios ir ramybės kupinos… Naujieji Metai linksmi ir šeimos bei draugų juoko pripildyti…
O štai Laisvės gynėjų dieną (sausio 13 – ąją) paminėjome uždegę žvakutes ant mokyklos palangių. Turbūt daugeliui šį straipsnį skaitančių moksleivių ši diena labai daug ko nesako. Tiesą pasakius, ir man, tačiau aš šia diena esu šiek tiek pasidomėjusi. Ši diena Lietuvos laisvei reiškia be galo daug. Tie keturiolika žmonių žuvo ne perniek! Jei ne jie, dabar mes negalėtume ne tik rinktis, ką studijuoti, bet ir spręsti, kaip kiekvienas turime gyventi.
Taigi labai greitai bėga laikas. Linkiu Jums laimingų 2010 – ųjų metų ir nepamirškime, kad jau įpusėjo antrasis mokslo metų trimestras. Nepamirškime, kad turime pasitempti ir atsakingai pasižiūrėti į darbus, kurių dar nesame iki galo atlikę… Linkiu sėkmės, ir iki kitų susitikimų…
Prabėgusias šventes prisimenant…
Po pasirodymų salėje skubėjome į klasių auklėtojų kabinetus, kur vyko klasių šventiniai Žiburėliai.
Mūsų mokyklos projektas vadinosi ,,Gaivindami istorinę atmintį mokomės būti piliečiais”. Pranešimą apie šį projektą konferencijoje skaitė viena iš projekto vadovių mokytoja Rasa Povylienė. Minėtas želviškių projektas buvo skirtas mokyklos 100 – mečio paminėjimui.
Konferencijos rengėjas rajono Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Arūnas Augustinas padėkojo mokykloms, dalyvavusioms pilietinio ugdymo projektų konkurse, ir apgailestavo, jog šiais metais lėšų šiems projektams nenumatyta, bet išsakė viltį, jog prasmingas pilietinis jaunosios kartos ugdymas mokyklose vis tiek vyks.
septintokes Eveliną Drobužaitę ir Kamilę Stražinskaitę (II vieta)bei aštuntokę Vitaliją Butkutę (III vieta).Linkime sėkmės ir kituose konkursuose bei olimpiadose.
Beje, pastaruoju metu vyksta ir kitų dalykų olimpiados. Jų laimėtojus paskelbsime artimiausiuose ,,Jaunimėlio” numeriuose.
Smagu mokykloje sulaukti svečių, malonu, jog mūsų veikla ir patirtis domina ir rajono mokytojus.
1. Kas nauja per 1- ąjį pusmetį įvyko mūsų mokykloje?
Gyvenimas teka įprasta vaga. Daug džiaugsmo suteikė mokyklos 100-ojo jubiliejaus minėjimas:labai smagu sutikti seniai bematytus buvusius kolegas, mokinius. Kartu tai – didelė atsakomybė. Džiugu, kad visi sutartinai jam ruošėmės. Didelių ir reikšmingų įvykių mokykloje lyg ir nevyko, bet išgražėjo mokyklos išorė, sutvarkytas priestato stogas. Tai irgi labai džiugūs įvykiai.
2. Kokių kilo problemų, sunkumų dirbant mokykloje?
Didžiausia problema yra ta, kad nerandame bendros kalbos su 30-čia 5-10 klasių mokinių,t.y. tiek moksleivių yra nepažangūs. Liūdna, kad nemokame saugoti bendro mokyklos turto: lūžta kėdės, spardomos mokyklos sienos… Nesijaučia mokiniai šeimininkais mokykloje.
3. Kuo šiandien norėtumėt pasidžiaugti?
Pasidžiaugti norėčiau tuo, kad kol kas visi sveiki, kad ,,kiaulių gripas“ neįsisuko tarp mūs. Kad mokytojų kolektyvas darnus, kad didžioji dauguma mokinių nuoširdžiai dirba, kad mokyklą baigę abiturientai toliau sėkmingai mokosi, kad nauja mokytoja Irena Kerzienė pas mus gerai jaučiasi, ir dar daugeliui kitų smulkių džiaugsmų, ir kurių susideda mūsų gyvenimas.
4. Kokios jūsų ateities svajonės, planai?
Didelių ateities svajonių jau neaudžiu, nes jau artėju prie tokio amžiaus, kada reikės palikti mokyklą. Džiaugiuos vaikais, tuo, kad dar turiu mamą, kad turėjau galimybę pakeliauti po Airiją ir Austriją ir pamatyti šiek tiek kitokio pasaulio. Džiaugiuos perskaitytom knygom, bendravimu su draugais. Pati didžiausia svajonė – kad vaikai ir mano pačios, ir visi mokyklos mokiniai būtų laimingi, rastų savo kelią ir kurtų savo ateitį.
,,Jaunimėlio” geografija plečiasi – nutarėme neapsiriboti vien mūsų mokyklos ir miestelio naujienomis, bet pasidomėti, kas nauja aplinkinėse vietovėse, iš kurių į mūsų mokyklą suvažiuoja mokiniai, kuo gyvena tų kraštų žmonės.
Dar rudenį išgirdome, jog Liaušių biblioteka, kurioje aktyviai lankosi liaušiškiai mokiniai, persikėlė į naujas (tiksliau, buvusios mokyklos) patalpas, tad nutarėme pasidomėti, kaip sekasi tvarkytis bibliotekininkei Monikai Kurnickienei, ar sulaukia ji tiek pat lankytojų.
Su Liaušių bibliotekininke kalbėjosi septintokas Tomas Dapkus.
1. Kodėl Liaušių biblioteka perkelta į naujas patalpas?
Nes naujose patalpose šilčiau, plastikiniai langai pietų pusėje.
2. Ar jums čia geriau? Kodėl?
Geriau, nes šilta ir ateina dažniau vaikai.
3. Ar jau įsikūrėte, ar dar tvarkotės? Ar daug darbo liko?
Jau sėkmingai įsikūrėme.
4. Gal šioje bibliotekoje bus kokių nors naujovių, ko nebuvo ankstesnėje?
Liepia mums eiti nemokamų atostogų, dėl ko kenčia skaitytojai.
5. Sakykite, kokie Liaušių vaikai yra aktyviausi jūsų bibliotekos skaitytojai?
Visi vaikai yra aktyvūs.
6. Kokie jūsų, kaip bibliotekininkės, ateities planai?
Susitikimas su kraštiečiu poetu šiltu metų laiku bibliotekoje.
Jam – tradiciniai ,,Jaunimėlio” klausimai.
1. Keliais žodžiais apibūdinkite save.
Vyras, lietuvis.
2. Kaip jaučiatės mūsų mokykloje?
Puikiai.
3. Jūsų pomėgiai?
Skaityti knygas.
4. Kodėl dirbate mokytoju?
Taip jau gyvenimas privertė.
5. Papasakokite apie savo šeimą.
Turiu vieną padykusią mergiotę. Berniokas rimtas, žmona porimtė ( matematikos mokytoja).
6. Jūsų ateities planai?
Pabaigti kolegiją.
Tikiuosi, kad tu greitai mesi rūkyti, baigsi žaloti savo sveikatą. Juk tai taip nesveika, bjauru, negražu. Tavo pirštai po ilgesnio rūkymo taps gelsvi, plaukai smirdės, kosėsi, išleisi namažai pinigų tam, kad sužalotum save. Tu juk nenori netekti gerų draugų, tėvų pasitikėjimo, mokytojų palankumo, prasidėti su žmonėmis, iš kurių gero nelauk. Nuo rūkalų gali nejučiomis tapti narkomanu, alkoholiku. Tau tuomet gali pradėti rūpėti, tik kaip parūkyti, pagerti, švęsti… Vieto tų rūkalams išleistų pinigų galėtum nupirkti mamai ar savo augintiniui kokį daiktelį, galų gale galėtum palepinti save saldumynais. Kai mesi rūkyti, turėsi daugiau laiko sau. Juk su draugais. nebūtinai turi rūkyti ar gerti – gali tiesiog kalbėtis, juokauti ar šiaip linksmai leisti laiką. Kiek daug tu išmoktum, sutaupytum laiko ir sveikatos bei pinigų, jei nerūkytum…
Tu tik pagalvok, kokią nuomonę apie tave susidarys aplinkiniai matydami tave rūkančią, dėl per didelio seilių kiekio burnoje besispjaudančią ir jausdami nuo tavęs sklindantį rūkalų kvapą. Na, pagalvok, kiek daug žalos padarai sau ir taip pat kitiems nerūkantiems žmonėms, esantiems greta tavęs.
Turėsi apleisti sportą, nes dėl rūkalų kaltės tu labai greitai pavargsi, negalėsi atlaikyti didelių fizinių krūvių.
Kol dar nevėlu, perspėju tave ir tkiuosi – tu nuspręsi atsisakyti šio šlykštaus žalingo įpročio.
Bet jos šaltos, šaltos.
Krinta jos labai lėtai
Ir gyvena dar ilgai.
Kai vėjas pusto purų sniegą,
Vaikai saldžiai miega,
O dieną baltas šerkšnas
Apgaubia šaltą žiemą.
Kaip pusto lapus rudenio vėjai,
Ruošiasi žiemai gyvūnai manieji,
Neša sliekus paukšteliai maži,
Ruošia urvus peliukai pilki.
Kai lyja rudens lietus,
Šaltas vėjas pusto lapus,
Per lietų verkia mūsų dangus
Ir supa, linguoja ratu medžius.
Jau Kalėdos atskubėjo
Ir žvaigždutės sumirgėjo,
Tuoj pakviesim į svečius
Viso kiemo vaikučius!
Ir senelis bėga, skuba
Pas visus gerus vaikus.
Jo krepšy matyt žaislų
Ir mažų, ir didelių.
Šį kartą mokinių „Jaunimėlis“ klausinėjo apie kalbos terminą. Taigi ar Jūs žinote, kas yra homonimai?
Šį kartą mokiniai atsakinėjo nelabai išradingai, tačiau buvo ir visiškai teisingas atsakymas:
– Homonimai…. Žmogus… Žmonės, nenorintys būti žmonėmis…
– Ką aš žinau? (Nesupratau, čia klausimas ar kaip?)
– Ne…
– Pala, pamiršau… Ar vienodai tariami skirtingos reikšmės žodžiai, ar skirtingai tariami vienodos reikšmės žodžiai… Bet ne… Vienodai tariami skirtingos reikšmės žodžiai.
– Ne…
– Nežinau… Kažkas su kalba susiję… Konkrečiau nežinau, bet kažkas susiję su kalba.
– Nežinau, gal kokie nors žmonės…
– Ne…
Na va, kokie įdomūs ir konkretūs atsakymai. O štai homonimai yra skirtingos reikšmės, bet taip pat skambantys žodžiai.
Linkiu daugiau drąsos bei teisingų atsakymų, ir iki kitų susitikimų.
Kadangi gamta spalvingiausia, įvairiausia vasarą, tad ir nuotraukos būtent iš jos. Dovydui patiko stebėti ir įamžinti savo močiutės namų aplinką, kurioje – daug gražių dalykų.
Ačiū Dovydui už nuotraukas. Linkime ir toliau ,,draugauti” su fotoobjektyvu ir ,,Jaunimėliu”.
Maketavo, tekstus redagavo mokytoja Rasa Povylienė.