Švietimo skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė mano, kad pasipriešinimas „eina” iš Dailės mokyklos įkūrėjos ir vadovės Birutės Žilėnienės.
Dailės mokyklos direktorė Birutė Žilėnienė su nostalgija prisimena 1991 m. Tais metais Birutė su bendraminčiais, Audriumi Žilėnu ir Juliumi Zarecku, iš savivaldybės gavę tik pastatą, pradėjo kurti Dailės mokyklą. „Tie metai buvo geri, tai buvo laisvės gūsis” – apie dailės mokyklos gimimą prisiminė direktorė. „Mes tada kūrėme menininkų, bet kartu ir pedagogų bendruomenę, kurie norėtų dalintis patirtimi ir ugdyti vaikus. Aišku, valdžia tada buvo palanki tokios bendruomenės kūrimui”- pasakojo direktorė. Birutė prisiminė, kad pradžioje labai sunku buvo, tačiau tada buvome jauni, energingi, idealistai ir svajotojai.
„Man atrodo tada iniciatyva buvo iš „apačios” ir tai labai svarbu, nes iš to tveriasi bendruomenė, bendrystė ir ugdymo rezultatai. Iš viršaus to neprimesi ” – Įsitikinusi B. Žilėnienė. Šiandien mokykla turi 160 moksleivių. Norinčių yra ir daugiau, tačiau tik tiek skiriama lėšų.
Mokyklos tėvų bendruomenė taip pat priešinasi mokyklų jungimui. Jie įsitikinę, kad mokyklos nesukursi nuleidus įsakymą iš viršaus. „Mokykla, tai nėra vien pastatas, nėra biudžetas, ar daiktai, kurie ten yra. Mokykla, tai pirmiausia žmonės kurie turi bendrą idėją, pasaulėžiūrą, supratimą ir tą idėją apjungia ir įdeda begalę daug darbo, tik tuomet per kelis metus atsiranda mokykla” – įsitikinusi tėvų bendruomenės narė Ilona Smulskienė.
„Per tuos metus dailės mokykloje jau trečias mano vaikas čia mokosi. Aš čia jaučiuosi labai gerai dėl to, kad kolektyvas yra be galo draugiškas, jie visi yra tokie bendruomeniški, tiek susigyvenę ir dabar norima įnešti chaosą. O kas bus po to kai tas mokyklas reorganizuos? Kas joms vadovaus, kokie žmonės ateis, taigi viskas keičiasi. Ir tikrai visa tai ne į gera nei mokytojams, nei vaikams” – teigė mama Genovaitė Kazlauskienė.
Norėdami mokytis tiek dailės, tiek muzikos mokyklose vaikai turi išlaikyti egzaminus, o vėliau dar mokėti už mokslą, tačiau moksleivių tik daugėja. Tai rodo, kad mokyklos turi suformavusios patikimą įvaizdį visuomenėje, mano dailės mokyklos pedagogė Irutė Kiseliova.
Kita mokyklos pedagogė Jolita Šlepetienė įžvelgia ir savivaldybės administracijos gudravimą, kuris gali ir neaišku kaip baigtis. Pasak pedagogės, meras susitikime su mokyklų bendruomenėmis užsiminė, kad sujungus Dailės ir Muzikos mokyklas, o ateityje prie jų prijungus Rečionių mokyklą, tikimasi sukurti daugiafunkcinį kultūros centrą. Centro kūrimas būtų finansuojamas iš ES Struktūrinių fondų paramos. „Europos Sąjungos Struktūriniai fondai, be abejo skatina bendruomeniškumą ir etnokultūros vystymą ir daugybę labai gerų dalykų.
Tačiau tuose projektuose pabrėžiama, kad lyderis jų turėtų būti bendruomenė. Šiuo atveju mes matome, kad iniciatyvą rodo savivaldybės administracija”- sakė J. Šlepetienė.
Tarybos narys Andrius Kalesnikas tai pat yra mokyklų jungimo priešininkų gretose. Jis teigia, kad iki šiol nei vienas savivaldybės administracijos inicijuotas projektas nėra gyvybingas. „Deja, yra tokių pavyzdžių ir labai apgailestauju, kad jie buvo įgyvendinti.
Abejotinas Sveikatos biuro bei Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro reikalingumas. Girdėjau tik apie vieną, Visuomenės sveikatos biuro renginį, daugiau nesigirdi jo veiklos. Turizmo ir verslo informacijos centro veikla, ypač turizmo srityje, yra labai abejotina, jau ne kartą kėliau tą klausimą” – sakė A. Kalesnikas. Tarybos narys taip pat apgailestauja, kad nebuvo remtasi „Gerąją patirtimi”, kuomet uždarant kaimo mokyklas, buvo tariamasi su bendruomenėmis. „O šiuo atveju sprendimas nuleistas iš viršaus, bendruomenės tik supažindintos su sprendimu, jokių diskusijų nebuvo. Be to bendruomenės tam nepritaria, kas šiuo atveju turėtų būti svarbiausia. Deja, biurokratija yra tokia, kad akcentuojama į sprendimus, o ne į visuomenės poreikius” – teigia A.Kalesnikas.
Švietimo skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė vilkmerge.lt sakė, kad pirmasis susitikimas su bendruomene įvyko gruodžio mėnesį, o sprendimas dar nepriimtas ir šiandien. Susitikimo su visuomene metu nebuvo išsakytas nei vienas rimtas argumentas, kodėl nereikia jungti mokyklų, sakė vedėja. Pagrindinė problema šiose mokyklose yra valdymas, abi direktorės dirba be pavaduotojų. Sujungus mokyklas iš sutaupyto vieno direktoriaus etato, atsiras 2 pavaduotojų etatai. „Ir manyčiau tada nereikės Dailės mokyklos direktorei rašyti šitokį pundą raštų, nepriekaištauti mums, kai ateina atestacija, kad aš negaliu pasiruošti atestacijai, jūs atidėkit mėnesiui, atidėkit dviems, aš neturiu pavaduotojo, neturiu laiko susitvarkyti” – teigia vedėja. Ir šiai dienai susidarė tokia situacija, kai mokyklų valdymą galima sutvarkyti su mažiausiais nuostoliais, nes Muzikos mokyklos direktorė traukiasi iš pareigų, sako D. Steponavičienė. Paskaičiuota, kad sujungus mokyklas bus sutaupyta apie 56 tūkst. litų per metus.
„Man atrodo, kad tai yra dirbtinis jungimas” – sako Muzikos mokyklos direktorė Birutė Baguckienė. Be abejo tokių menų mokyklų daug yra Lietuvoje. Tačiau, mes, dvi mokyklos, puikiai egzistuojančios atskirai, turim savo patalpas, kolektyvus, tikrai sunku suvokti kam mus čia sujungti, sako direktorė. Jos žiniomis, Mažeikiuose, įvyko atvirkštinis procesas. Ten Dailės ir Muzikos mokyklos buvo atskirtos. „Buvo vienas laikotarpis, nepriklausomybės pradžioje, per blokadą, buvo truputį vaikų sumažėję, o dabar jų nuolat daugėja” – sako B. Baguckienė.
Muzikos mokykla gyvuoja jau daugiau nei 50 metų, sako šios mokyklos pedagogė Zita Kamarauskienė. „Čia yra labai gilios tradicijos, karta iš kartos. Jei pradedi kalbėti apie muzikos mokyklą, visi mūru už ją stoja ir vaikai, ir tėvai, ir seneliai” – sako pedagogė. „Aš matau, kad yra didelė priešprieša vertybinių nuostatų, pinigai ir vertybės, čia amžinos problemos” – apgailestauja B. Žilėnienė.
