Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) įspėja, jog įvykdžius LR Aplinkos ministerijos valstybinių miškų valdymo konsolidavimą vienoje valstybės įmonėje, bus atleisti 3 tūktsančiai darbuotojų.
“Kiek teko bendrauti su darbuotojais – jie neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę ir nusiminę, jog jų įdirbio nebereikia, o sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse. Ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia”, – sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
Aplinkos ministro nurodymu rengiamame valstybinių miškų konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje įstatymo projekte nepateikti jokie siūlymai ką daryti su 3 tūkstančiais atleisti planuojamų miško darbutojų. Iš viso miškų sistemoje šiuo metu dirba beveik 4 tūkstančiai darbuotojų, kurių tris ketvirtadalius planuojama atleisti. Be to, ateities perspektyvų nebeturi ir šiuo metu studijuojajntys jaunieji miškininkai.
“Mes nesipriešiname valstybinių miškų valdymo efektyvinimui ir veiklos optimizavimui. Tačiau negirdime jokių argumentų kokiais skaičiais ar faktais remiantis reforma vykdoma. Kokios naudos iš pertvarkos gaus valstybė ir visi jos piliečiai ar kodėl norima sugriauti pelningai veikiančią sistemą”, – teigia I.Ruginienė.
Valstybės įmonės miškų urėdijos 2016 m viršijo užsibrėžtą pelno planą. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai, o konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015 m.
Anot profesinės sąjungos vadovės, viešoje erdvėje dažnai iš ministro ar kitų politikų girdimas kaltinimas neskaidrumu ar korupcija, tačiau jokių konkrečių faktų ar įrodymų nepateikiama.
“Apkaltinti be įrodymų lengva, tačiau nėra jokių duomenų iš teisėsaugos. Žmonės, dirbantys miškuose jaučiasi juodinami. Be to, reikia kelti klausimą – kam daugiau beveik 2,5 milijardų eurų vertės valstybės turto sutelkimas vienose rankose yra naudingas. Kieno interesai slepiasi už šios reformos. Akivaizdu, kad daryti įtaką vienai įmonei lengviau nei 42”, – aiškina I.Ruginienė.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija artimiausiu metu ketina imtis visų teisiškai įmanomų priemonių kovoje už savo darbuotojus. Aplinkos ministro siūloma miškų valdymo reforma prieštarauja ir šios Vyriausybės dviems svarbiausiems tikslams – darbo vietų regionuose kūrimui ir išlaikymui bei emigracijos mažinimui.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija
Miškininkų bendruomenė nepritaria Aplinkos ministerijos siūlomai valstybinių miškų pertvarkai
Labiausiai miškininkų bendruomenę glumina visuomenės klaidinimas, bandymai sukiršinti miškų urėdijų administracijų ir girininkijų specialistus.
Visuose minėtuose susitikimuose aplinkos ministras vienareikšmiškai pasisakė už savarankiškų įmonių, miškų urėdijų, naikinimą ir vienos įmonės įkūrimą, motyvuodamas tik politine valia. Miškininkų bendruomenei nesuprantamas tokios politinės valios prasmingumas sugriauti pelningai dirbančią sistemą nežinant pasekmių ir neturint ekonominio pagrindimo.
Siūlomas vienos įmonės variantas neskatina siekti maksimalaus rezultato, mažina motyvaciją, iniciatyvas, laisvę, atsakomybę ir veiklos efektyvumą.
Miškininkų atstovai atsakingai pareiškia, kad pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje, akcinė bendrovė „Latvijas valsts meži“, panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Bene geriausiai prastą Latvijos valstybinių miškų įmonės ūkininkavimą atskleidžia 2010 metais jai panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas. Jis atimtas šeimininko netekusiuose valstybiniuose miškuose įsivyravus verslininkų savivalei: miškai kertami intensyviai, nepaisoma bioįvairovės ir t.t.
Vis dar kalbama ir apie neskaidrią prekybą apvaliąja mediena miškų urėdijose, nors tokios skaidrios vieningos sistemos nėra jokioje kaimyninėje valstybėje. Kaip visuomet, pirmieji kortas atidengė stambieji medienos perdirbėjai, net neslepiantys, kad siekia įkūrus vieną įmonę apvaliąja mediena apsirūpinti „paprasčiau“.
Miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių, išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalintų dar padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą ir turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.
Su kreipimusi į Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos ir galimų pasekmių galite susipažinti čia.
Generalinės miškų urėdijos informacija
