Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus medicinos mokslų daktaro Sauliaus Čaplinsko: „Kviesčiau gyventojus nesibaiminti, nes ŽIV plitimo būdai yra žinomi. Minimu pranešimuose būdu rizikos užsikrėsti ŽIV praktiškai nėra. Aprašytų užsikrėtimo tokiu būdu atvejų nėra žinoma. Asmenys, siųsdami elektroninio pašto žinutes, nepagrįstai gasdina visuomenę ir kelia sąmyšį.
Galėčiau teigti, kad tai vienas iš būdų pateisinti ar nuslėpti savo rizikingą elgseną, sąlygojančią ŽIV plitimą.”
Moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įdūrus injekcine adata, užkrėsta ŽIV, yra 0,3 proc., o tai reiškia, kad iš 1000 įsidūrusių žmonių užsikrės tik trys žmonės. Riziką užsikrėsti ŽIV ar kita per kraują plintančia infekcija nulemia keletas veiksnių, pvz., viruso kiekis ar imuninė sistema. Be to ŽIV infekciją sukeliantis virusas yra nepatvarus aplinkoje ir greitai žūsta. Taigi grėsmė išlieka, tačiau yra labai maža net ir tada, kai adata tikrai užkrėsta. Šiuo atveju būtų didesnė hepatito B ar C viruso užsikrėtimo tikimybė. Todėl tikrai neverta jaudintis ir be reikalo bijoti, kad būtinai užsikrėsite ŽIV. Įsidūrus būtina žinoti, kad yra profilaktika po kontakto, kuri gali apsaugoti nuo infekcijos. Gydytojui įvertinus potencialią užsikrėtimo riziką, skiriami antiretrovirusiniai vaistai. Kasmet į Lietuvos AIDS centrą kreipiasi apie 50 asmenų, kurie atsitiktinai įsidūrė adata. Kol kas neregistruota nė vieno tokiu būdu užsikrėtusio ŽIV asmens.
